Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius trečiadienį, Rusijai vetavus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl 1995 metų Srebrenicos žudynių pripažinimo genocidu, pareiškė, kad Serbijai tai buvo „didi diena“.

„Ne tik buvo užkirstas kelias visos serbų tautos pasmerkimui genocido gėdai, bet Rusija šiandien parodė ir įrodė, kad ji yra tikra ir ištikima draugė“, – sakoma T.Nikoličiaus pareiškime, kuriame priduriama, kad „kad Serbijai tai yra didi diena“.

Serbiją privertė gerokai sunerimti Didžiosios Britanijos pateiktas JT rezoliucijos projektas, kuriuo Saugumo Taryba raginama pripažinti genocidu 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymą 2005-ųjų liepą; kaltė dėl šio nusikaltimo tenka Bosnijos serbų pajėgoms.

Sarajeve organizacijos „Srebrenicos motinos“ vadovė Munira Subašič pasakė naujienų agentūrai AFP, kad Rusijos veto „padarys pasitikėjimą ir susitaikymą neįmanomą“.

„Mūsų nestebina toks sprendimas... Rusija faktiškai remia nusikaltėlius, kurie nužudė mūsų vaikus“, – sakė M.Subašič.

„Taip apsispręsdama Rusija paliko duris atviras naujam karui“, – pridūrė ji.

Rusija JT rezoliucijos projektą vetavo, pavadinusi jį „konfrontaciniu“ bei stabdžiu susitaikymui Balkanuose.

Pateikdama šį tekstą Didžioji Britanija tikėjosi, kad Saugumo Taryba oficialiai pripažins žiauriausią po Antrojo pasaulinio karo nusikaltimą genocidu bei pasmerks genocido neigimą.

Angola, Kinija, Nigerija ir Venesuela balsuodamos susilaikė, kai iki šių masinių žudynių 20-ųjų metinių liko kelios dienos.

Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas sukritikavo rezoliuciją, kad ji esanti „nekonstruktyvi, konfrontacinė ir politiškai motyvuota“, bei tvirtino, kad nesąžininga dėl karo nusikaltimų išskirti tik Bosnijos serbus.

„Projektas, kurį mes turime, nepadės taikai Balkanuose, o dar labiau pasmerks šį regioną įtampai“, – pareiškė jis Saugumo Tarybos posėdyje, kuris prasidėjo tylos minute Srebrenicos aukoms pagerbti.

Britų ambasadoriaus pavaduotojas Peteris Wilsonas (Piteris Vilsonas) apkaltino Rusija, kad ši palaikanti „tuos, kurie nenori pripažinti faktų šiandien“.

„Genocidas buvo Srebrenicoje. Tai teisinis faktas, ne politinis sprendimas. Tam nėra jokio kompromiso“, – pabrėžė jis.