Solsberio įvykio aidai

Kerštas – šaltas patiekalas, ypač šnipinėjimo pasaulyje. Taip Prancūzijos dienraštis "Le Monde" apibūdino beprecedentę operaciją, kurią jungtinės trijų valstybių pajėgos surengė prieš Rusijos žvalgybą. Ji inicijuota po to, kai 2018-ųjų kovą Solsberyje buvo pasikėsinta į Didžiojoje Britanijoje prieglobstį radusį buvusį Rusijos žvalgybos valdybos agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą.

Pasikėsinimas panaudojus mirtinai nuodingą cheminį preparatą "Novičiok", baigėsi ne tik tarptautiniu skandalu, kurio padarinius – įtampą ir sankcijas – Maskva jaučia iki šiol, bet ir Vakarų žvalgybų kontrataka. Britų, prancūzų ir šveicarų specialiosios tarnybos kartu su partneriais iš JAV nustatė penkiolika Rusijos šnipų, kurie nuo 2014 m. iki 2018 m. pabaigos su įvairiomis užduotimis keliavo po Europą.

Smogikų bazė

Remdamasis žvalgybos ataskaita "Le Monde" pranešė, kad Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos elitinio 29155-ojo dalinio nariai įvairiu metu yra lankęsi Prancūzijos pietryčiuose esančiame Aukštutinės Savojos regione netoli Šveicarijos ir Italijos pasienių. Šamoni, Evianas, Anmasas – šiuose aktyvų žiemos laisvalaikį mėgstančių turistų gausiai lankomuose miestuose buvo Rusijos žvalgybos valdybos specialiojo padalinio logistikos centras.

Aukšto rango Prancūzijos žvalgybos pareigūnas "Le Monde" teigė, kad minėtas kalnų regionas veikiausiai buvo pagrindinė 29155-ojo dalinio bazė.

Šis padalinys priklauso 161-ajam žvalgybos mokymo centrui. Šaltojo karo metais čia buvo rengiami "komunistinių partizanų kadrai", skirti misijoms Azijoje, Afrikoje ar Centrinėje Amerikoje.

"Griuvus Berlyno sienai, šis padalinys įslaptintas ir dabar užsiima žmogžudystėmis, sabotažu ar neaiškiomis užduotimis, tokiomis kaip negyvos pašto dėžutės – slapti agentai visame pasaulyje naudoja tokias komunikacijos priemones", – rašo "Le Monde".

Šamoni, Evianas, Anmasas – šiuose aktyvų žiemos laisvalaikį mėgstančių turistų gausiai lankomuose miestuose buvo Rusijos žvalgybos valdybos specialiojo padalinio logistikos centras.

Tranzito stotelė

Anksčiau internetinių tyrimų agentūrų "Bellingcat" ir "The Insider" paskelbtą minėto dalinio narių sąrašą "Le Monde" papildė dar penkiomis pavardėmis. Juos "Le Mondo" vadina be skrupulų: žmogžudžiais.

Kai kurie šių agentų Aukštosios Savojos regione lankydavosi nuolat, kai kurie čia buvo atvykę tik po vieną ar du kartus. Manoma, kad tokiu būdu agentai plovė savo pėdsakus: jų kelionės iš Londono ar Madrido į Šamoni ar Evianą galėjo kelti mažiau įtarimų nei tiesioginiai skrydžiai į naujos "misijos" vietą.

Prancūzijos kontržvalgybos agentūros žiniomis, minėtas elitinis dalinys veikė ne tik Vakarų valstybėse, bet ir ten, kur Rusija rodo ypatingą dėmesį ir visais įmanomais būdais bando sustiprinti savo įtaką, – Bulgarijoje, Moldovoje ir Juodkalnijoje.

Kaip žinoma, 2016-isiais Juodkalnijoje buvo bandoma įvykdyti valstybinį perversmą ir tokiu būdu sutrukdyti šiai Balkanų šaliai įstoti į NATO. Gegužę teismas paskelbė kaltais keturiolika pučistų, tarp jų – ir du rusų agentai.

Prancūzijoje veikėjai iš 29155-ojo padalinio neatliko jokių specialiųjų operacijų. Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir Prancūzijos kontržvalgyba nerado teritorijoje jokių slėptuvių su ginklais, nenustatė, kad rusų smogikai turėtų bendrininkų tarp vietos gyventojų.

Naujokai ir seni pažįstami

Tarp Aukštutinės Savojos mėgėjų buvo ir juodaisiais Solsberio turistais praminti S.Skripalio nuodytojais vadinami Aleksandras Miškinas (žinomas kaip Aleksandras Petrovas), Anatolijus Čepiga (pagarsėjęs kaip Ruslanas Boširovas) ir operacijos Solsberyje koordinatorius generolas majoras Denisas Sergejevas (žinomas Sergejaus Fedotovo vardu). Šis buvo pastebėtas ir Bulgarijoje: 2015 m. balandį jis vadovavo pasikėsinimui į Kremliaus interesams regione trukdžiusį bulgarų verslininką Jemeljaną Gebrevą.

Šniukštinėdami pasikėsinimo pėdsakais, "Bellingcat", "The Insider" ir vokiečių žurnalas "Der Spiegel" yra nustatę kitų šešių minėto padalinio narių, atsakingų už saugumą ir logistiką, slapyvardžius.

"29155-ajam daliniui priklauso ir už saugumą ir logistiką atsakingi agentai Vladimiras Popovas, Nikolajus Koninichinas, Ivanas Lebedevas, Danila Stepanovas, Sergejus Pavlovas, Georgijus Gorškovas. Šie žmonės dalyvavo kitose operacijos, pvz., aneksuotame Kryme ir per kampaniją, kuria siekta destabilizuoti padėtį Moldovoje", – teigiama Prancūzijos dienraštyje.

Anot "Der Spiegel", kai kurie iš jų – karo Afganistane, Čečėnijoje, Ukrainoje veteranai. Jiems vadovauja generolas Andrejus Averjanovas. Dienraščio "New York Times" turimi duomenys atskleidžia jo ypatingą ryšį su kai kuriais kolegomis: amerikiečių turimoje nuotraukoje iš A.Averjanovo dukters vestuvių šis įamžintas su A.Čepiga.

"Le Monde" tyrimas, patvirtintas žvalgybos šaltinių, leido identifikuoti dar daugiau slapyvardžių: tai Aleksandras Kulaginas, Jevgenijus Larinas, Timūras Nuzirovas, Namanas Jusupovas ir Genadijus Švecas.

Vengė sukelti įtarimų

Viešėdami Prancūzijoje, minėti šnipai neužmezgė ryšio su kolegomis iš kitų žvalgybos valdybos padalinių, pvz., 26165-uoju padaliniu, atsakingu už karinį kibernetinį šnipinėjimą, kurio nariai taip pat keliavo per Šveicariją ir Aukštutinę Savoją, lankėsi Anmase bei Eviane. Šio padalinio atstovai yra dalyvavę operacijose prieš Šveicarijoje veikiančią Pasaulio antidopingo agentūrą (WADA). Manoma, kad vykdydami nurodymą vengti bendrauti su šiais kolegomis, smogikai bandė apsaugoti su diplomatine Rusijos konsulatų ar ambasados Prancūzijoje priedanga veikiančius šnipus nuo demaskavimo.

Rusijos žvalgybos pareigūnams, užsiimantiems kibernetiniu šnipinėjimu, pastaraisiais metais buvo skiriama daug dėmesio Vakaruose. Tokiu būdu buvo demaskuota ir jų operacija – bandymas įsilaužti į Hagoje įsikūrusios Cheminių ginklų draudimo organizacijos kompiuterius. Ją vidurį dienos įžūliai įsikūrę netoli organizacijos būstinės bandė įvykdyti keturi su Rusijos diplomatiniais pasais į Nyderlandus atvykę asmenys.

Šio dalinio "vyrukai išsiunčiami, kai kažkas turi būti nužudytas ar išlėkti į orą".

Profesionalūs žudikai

29155-asis padalinys tuo metu buvo likęs Vakarų žvalgybos nuošalėje. "Tai ranka, ne smegenys", – taip Rusijos žvalgybos struktūros vienetą apibūdina saugumo ekspertas Markas Galeottis iš "Royal United Services Institute". Šio dalinio "vyrukai išsiunčiami, kai kažkas turi būti nužudytas ar išlėkti į orą", – žurnalui "Der Spiegel" sakė ekspertas iš Londono.

Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) – Rusijos įrankis kovoti hibridinį karą Europoje. Tai propagandos ir dezinformacijos skleidimu, kibernetinėmis atakomis bei karine konfrontacija užsiimanti institucija. Tačiau žudymais užsiima ne vien GRU, bet ir vidaus žvalgybos valdyba (FSB): būtent šios institucijos užsakymu 2006-aisiais buvo mirtinai apnuodytas į Vakarus perbėgęs buvęs rusų šnipas Aleksandras Litvinenko.

Anot M.Galeotti, užsienyje vykdomos abiejų tarnybų operacijos skiriasi. Nors jis neatmestų tikimybės, kad naujausia slapta operacija – Sakartvelo piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymas Berlyne yra FSB rankų darbas, pastarąją struktūrą derėtų laikyti labiau "politine policija", veikiančia daugiausia Rusijos viduje. Karinė GRU dirba agresyviau, o operacijos užsienyje – jos pagrindinė veiklos sritis.

Kruvini pėdsakai – ir Berlyne

Žinia apie Prancūzijos kurortuose savo bazę įkūrusius Rusijos žvalgybos smogikus pasirodė tuoj po to, kai Vokietija paskelbė išsiunčianti iš šalies du Rusijos ambasados Berlyne darbuotojus. Šis sprendimas susijęs su byla dėl minėtos Z.Changošvilio žmogžudystės Berlyne.

Vokietijos prokurorų teigimu, esama pakankamai įrodymų, kad žmogžudystė yra susijusi su Rusijos valdžios institucijomis ir buvo įvykdyta Rusijos valstybės ar Čečėnijos nurodymu.

Nužudytasis 40-metis, buvęs lauko vadas per Čečėnijos karą, rugpjūčio 23 d. nušautas Berlyno parke. 2015 m. į jo gyvybę jau buvo pasikėsinta Tbilisyje. Nežinomi asmenys aštuonis kartus šovė į jį, kai jis važiavo automobiliu. Po to Z.Changošvilis su šeima paliko Sakartvelą.

Per pasikėsinimą Berlyne Z.Changošviliui buvo dukart šauta į galvą iš arti, tarsi įvykdant egzekuciją. Įvykio liudininkai pasakojo matę, kaip vyras išmeta į upę akmenų prikrautą krepšį, į kurį buvo įdėtas jo ginklas. Vokietijos policija neilgai trukus suėmė 49 m. Vadimą S. iš Čečėnijos.

Scanpix nuotr.

Žurnalistinių tyrimų tinklalapio "Bellingcat" žiniomis, sulaikytasis naudojo suklastotus asmens tapatybės dokumentus. Tai esąs 54 m. Vadimas Krasikovas, užaugęs Kazachstane ir kurį laiką gyvenęs Sibire. Anksčiau V.Krasikovas buvo apkaltintas vieno rusų verslininko nužudymu Maskvoje 2013 m. Tąsyk užpuolikas prie savo aukos taip pat privažiavo dviračiu.

Rusija įtraukė V.Krasikovą į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, tačiau vėliau jo pavardę iš sąrašo išbraukė ir pasirūpino, kad jam būtų išduoti nauji, suklastoti asmens tapatybės dokumentai. Anot Vokietijos žiniasklaidos, įtariama, kad jį užverbavo Rusijos žvalgybos agentūros.

Nors iš pradžių Vokietijoje buvo linkstama žmogžudystę laikyti Berlyne klestinčių nusikaltėlių klanų karo apraiška, nauji duomenys prilygino Z.Changošvilio nužudymą pasikėsinimu į S.Skripalį.

Incidentas Solsberyje sukėlė didžiulį tarptautinį pasipiktinimą. Reaguodamos į šį įvykį Vakarų šalys, įskaitant JAV, išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų.

ELTOS, BNS inf.