S. Lavrovas: Vokietijos reguliuotojų leidimus „Nord Stream 2“ tikimasi gauti iki 2022-ųjų

„Visi darbai baigti, dabar vyksta reikiamų leidimų iš Vokietijos reguliavimo institucijų gavimo procesas. Jis, kaip paaiškėja, pagal Vokietijos įstatymus nėra greitas, mano nuomone, keturi mėnesiai, nurodyta 2022-ųjų pradžia“, – sakė S. Lavrovas.

Vokietijos federalinė tinklų agentūra („Bundesnetzagentur“) anksčiau šią savaitę pranešė gavusi dokumentus sertifikavimui Rusijos antrojo eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės kaip nepriklausomos dujų transportavimo įmonės, o jų peržiūra ir sprendimo priėmimas užtruks iki keturių mėnesių.

„Bundesnetzagentur“ atstovė Fiete Wulff (Fitė Vulf) paaiškino, jog tai nėra dujotiekio paleidimo, o tik jo sertifikavimo klausimas, vadovaujantis Europos Sąjungos dujų direktyvos reikalavimais, tačiau jei vamzdynas bus pradėtas naudoti be „Bundesnetzagentur“ sertifikato, jo operatorei gresia baudos.

Sprendimus leisti naudoti „Nord Stream 2“ priims kitos tarnybos.

Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2 AG“ kreipėsi dėl sertifikavimo pagal vadinamąjį nepriklausomo pramonės sistemos operatoriaus (ITO) modelį. Jis leidžia operatorei veikti nepriklausomai nuo to, ar jos aktyvai yra visiškai atskirti nuo patronuojančios įmonės, šiuo atveju – nuo dujų tiekėjo „Gazprom“.

Rusijos dujų gigantas, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas, rugsėjo 10-ąją paskelbė dujotiekio antrosios gijos tiesimo pabaigą. Pirmoji „Nord Stream 2“ gija baigta tiesti birželio pradžioje.

Šio mėnesio pradžioje „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dujų eksportas į Europą naujuoju vamzdynu gali būti pradėtas jau šiais metais, per artėjantį šildymo sezoną, o kiek anksčiau „Gazprom“ skelbė, jog šiais metais „Nord Stream 2“ gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte, kurio sąmata, negalutiniais duomenimis, siekė apytikriai 10 mlrd. eurų – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.