„Suformuotos informacinių operacijų pajėgos, kurios bus gerokai efektyvesnės, stipresnės“, – sakė S.Šoigu, atsakydamas į klausimą apie būtinybę atkurti **už kontrpropagandą atsakingą valdybą.

„Propaganda turi būti protinga, raštinga ir efektyvi“, – kalbėjo ministras.

Pirmą kartą apie būtinybę sukurti Rusijos kariuomenės kibernetines pajėgas 2012 metų kovą užsiminė vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas.

2013 metais vienas šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad Rusijos kariuomenėje bus suformuotas padalinys kibernetinėms grėsmėms atremti. Pasak šaltinio, kibernetinės pajėgos turėjo būti suformuotos 2014 metais kaip nauja pajėgų rūšis.

Tačiau iki šiol Rusijos parlamentas neigė visus pranešimus apie šalyje veikiančias kibernetines pajėgas.

Vis dėlto dienraštis „Kommersant“ sausio 10 dieną paskelbtame straipsnyje pacitavo tarptautinės bendrovės „Zecurion Analytics“ atlikto tyrimo išvadas, kad Rusija patenka į stipriausias ir geriausiai finansuojamas kibernetinio karo pajėgas turinčių šalių penketuką. Šios pajėgos užsiima šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis ir informaciniu karu.

Kaip rodo kompanijos duomenys ir informacinio saugumo temą gvildenantys leidiniai, Rusijos kibernetinio karo pajėgas sudaro apie tūkstantis žmonių, o per metus joms išleidžiama apie 300 mln. JAV dolerių.

Tuo metu Federacijos Tarybos gynybos komiteto vadovas Viktoras Ozerovas patikino, kad Rusijos ginkluotosiose pajėgose nėra kibernetinių kovos priemonių dalinių.

„Konkrečių kibernetinių pajėgų mūsų ginkluotųjų pajėgų struktūroje nėra. Tačiau pagal Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktriną valstybei iškeltas uždavinys ginti savo informaciją“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis sausio 10 dieną.

Jis pabrėžė, kad ginkluoto konflikto atveju Rusija privalo būti pasiruošusi, kad bus mėginama sugadinti jos pajėgų valdymo sistemą.

„Taikos metu nesikišame į jokias informacines sistemas – nei karines, nei civiles“, – teigė V.Ozerovas.

„Nėra nė vieno pavyzdžio, kad Rusijos valdžia tikslingai griautų valdymo sistemą ir užsiimtų informacinių išteklių gavyba neteisėtu būdu, – sakė V.Ozerovas. – Žvalgyba buvo, yra ir bus; bet tai nereiškia, kad joje turi būti griaunami taikos sambūvio principai“.

Jis pridūrė, kad Rusijos informacinė doktrina yra atvira. „Joje aiškiai suformuluoti uždaviniai Rusijos informacinio saugumo srityje, – sakė Gynybos komiteto vadovas. – Vadinasi, turi būti ir pajėgos, ir priemonės joms aprūpinti“.

Tačiau jis pažymėjo, kad specializuotų padalinių, atsakingų už kibernetinį saugumą Rusijos ginkluotosiose pajėgose nėra.

Valstybės Dūmos gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksandras Šerinas sausio 16 dieną pareiškė, kad kibernetinės kariuomenės Rusijoje nėra. „Žinoma, ne“, – atsakė jis į radijo stoties „Echo Moskvy“ klausimą, ar Rusijoje yra kibernetinių pajėgų.

A.Šerinas taip pat pažymėjo, kad visos šalyse, kurios pretenduoja į didžiųjų valstybių vaidmenį, „žinoma tai kuriama, nes būtina turėti savo arsenale ir tokias kovos su priešu priemones“. Paprašytas patikslinti, ar jis turįs omenyje kibernetines pajėgas, A.Šerinas atsakė: „Žinoma“.

Kitas pareigūnas, Ryšių ir masinių komunikacijų ministro pavaduotojas Aleksejus Volinas sausį naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino, kad jo ministerijoje nėra informacijos apie rusiškas kibernetines pajėgas.