Buvęs dešiniųjų pažiūrų lyderis, kuris neigia kaltinimus, yra įsivėlęs į virtinę teisinių problemų.

Teismas nurodė N. Sarkozy suimti vėliau, o prokurorams buvo duotas vienas mėnuo informuoti buvusį valstybės vadovą, kada jis turėtų pradėti kalėjimo bausmę.

Net jei N. Sarkozy apskųs nuosprendį, ši priemonė liks galioti.

N. Sarkozy ketvirtadienį sukritikavo nuosprendį, pavadindamas jį „itin rimta teisinės valstybės problema“.

Žurnalistams jis sakė, kad apskųs sprendimą ir „miegos kalėjime aukštai pakelta galva“.

Į teismą atvykęs 70-metis N. Sarkozy buvo išteisintas dėl atskiro kaltinimo korupcija, tačiau teisėja Nathalie Gavarino (Natali Gavarino) teigė, kad jis „leido savo artimiems padėjėjams (...) veikti siekiant gauti finansinę paramą“ rinkimų kampanijai.

Teismas paskelbė, kad nėra įrodymų, jog N. Sarkozy 2007 metais laimėtos rinkimų kampanijos metu buvo panaudoti M. Kadhafi režimo skirti pinigai.

„Teismui nenustatyti esminiai elementai, kad buvo padarytas korupcinis nusikaltimas“, – sakė N. Gavarino.

Prokurorai prašė 2007–2012 metais Prancūzijai vadovavusiam N. Sarkozy skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

N. Sarkozy jau buvo nuteistas dviejose atskirose bylose ir iš jo atimtas aukščiausias Prancūzijos apdovanojimas.

Jis dalyvavo teisme priimant nuosprendį kartu su savo žmona – modeliu ir atlikėja Carla Bruni-Sarkozy.

Taip pat nuteisti du buvę artimi padėjėjai. Buvusi dešinioji N. Sarkozy ranka Claude'as Gueant'as pripažintas kaltu dėl pasyvios korupcijos ir klastojimo, o buvęs ministras Brice'as Hortefeux – dėl nusikalstamo sąmokslo.

N. Sarkozy rinkimų kampanijos 2007 metais iždininkas Ericas Woerthas (Erikas Vertas) buvo išteisintas.

Paryžiaus teismas sprendimą priėmė praėjus dviem dienoms po to, kai antradienį Beirute mirė prancūzų ir libaniečių kilmės verslininkas Ziadas Takieddine'as, pagrindinis N. Sarkozy kaltintojas šioje byloje.

75 metų Z. Takieddine'as kelis kartus tvirtino, kad 2006 ir 2007 metais padėjo perduoti iki 5 mln. eurų grynaisiais pinigais iš M. Kadhafi buvusio prezidento administracijos vadovui ir pačiam N. Sarkozy.

Vėliau jis atsiėmė savo teiginius, o paskui pats juos paneigė, todėl prieš N. Sarkozy ir C. Bruni-Sarkozy buvo iškelta dar viena byla dėl įtarimų darant spaudimą liudytojui.

Paktas su M. Kadhafi

Prokurorai teigė, kad N. Sarkozy ir jo padėjėjai 2005-aisiais sudarė susitarimą su M. Kadhafi, kad po dvejų metų neteisėtai finansuotų N. Sarkozy pergale pasibaigusią prezidentinę kampaniją.

Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadhafi buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Vakarai apkaltino Libiją 1988-aisiais susprogdinus lėktuvą virš Lokerbio Škotijoje, o 1989 metais – dar vieną lėktuvą virš Nigerio ir pražudžius šimtus keleivių.

Diktatorių M. Kadhafi galiausiai nuvertė ir nužudė jo priešininkai 2011 metais per Arabų pavasarį, kai NATO karinė intervencija, kurioje svarbų vaidmenį atliko N. Sarkozy vadovaujama Prancūzija, įtvirtino neskraidymo zoną.

Prokuratūros byla grindžiama septynių buvusių Libijos aukštų pareigūnų pareiškimais, C. Gueant'o ir B. Hortefeux kelionėmis į Libiją, finansiniais pervedimais ir buvusio Libijos naftos ministro Shukri Ghanemo, kuris 2012-aisiais buvo rastas nuskendęs Dunojaus upėje Vienoje, užrašų knygelėmis.

N. Sarkozy nuo pat savo prezidentavimo pradžios susidūrė su daugybe teisinių problemų ir buvo atskirai kaltinamas korupcija, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir rinkimų kampanijos finansavimo įstatymų pažeidimais.

Pirmą kartą jis buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko su elektronine apykoje tris mėnesius, o po to buvo lygtinai paleistas į laisvę.

Atskiroje byloje jis gavo vienų metų laisvės atėmimo bausmę – šešis mėnesius su dar šešiais mėnesiais lygtinai – už neteisėtą kampanijos finansavimą. N. Sarkozy kreipėsi į Prancūzijos aukščiausiąjį apeliacinį teismą, kad apskųstų šį nuosprendį.

Jis susidūrė su pasekmėmis ne tik teismo salėje, bet ir neteko Garbės legiono ordino – aukščiausio Prancūzijos apdovanojimo – po apkaltinamojo nuosprendžio dėl kyšininkavimo.

Nepaisant teisinių nesklandumų, politikas, kuris eidamas pareigas save vadino „hiperprezidentu“, vis dar turi didelę įtaką ir populiarumą tarp Prancūzijos dešiniųjų ir, kaip žinoma, reguliariai susitinka su prezidentu Emmanueliu Macronu.