Scenarijai, kaip praėjusių metų įvykiai paveiks pasaulio ekonomiką

Kol kas Europoje labiausiai nerimą kelia infliacija ir neigiamos palūkanos, kurios, ekspertų teigimu, ilgainiui pradės mažinti pensijų fondus ir vartojimą. Be to, Europos Sąjungos ekonomikos augimui grėsmę kelia ir „Brexitas“.

Optimistiškai nenuteikia ir prognozės, kad 2017 m. brangs degalai, nes naftą išgaunančias valstybes „užsmaugė“ žemos šios žaliavos kainos, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas 2016 m. pasaulio ekonomikos įvykius.

„Brexito“ padariniai gali būti prastesni, nei tikėtasi

Atrodo, kad 2016-ųjų reikšmingiausi ekonominiai procesai prasidėjo birželį nuo Jungtinės Karalystės referendumo pasilikti Europos Sąjungoje ar ne. Balsavimo baigtis – seniai žinoma. Britai pasirinko pasitraukimą. Tačiau, nors padariniai juntami jau pusę metų, ateitis miglota.

Scenarijai Jungtinei Karalystei piešiami įvairiausi, tačiau gyventojų pasirinkimas paveikė tiek šalies ekonomiką, tiek pasaulio rinkas, tiek politinę situaciją visoje Europoje, kur politikos neramumai iš karto atsiliepė kišenėms.

Tad kas atsitiko? Svaras sterlingas nukrito iki žemiausio lygio nuo 1985 m. Analitikai sako, kad rinkos bijo, jog skyrybos su Europos Sąjunga ypač pakenks finansams. Europos lyderiai teigia, kad jei britai uždraus laisvą judėjimą Europos Sąjungos piliečiams, šalis neteks teisių patekti į laisvąją prekybos zoną. Todėl investuotojai jaudinasi dėl dviejų dalykų: pirma – britų eksportuotojams taps sunkiau konkuruoti su Europa, antra – šalies bankai neteks galimybė verslauti visame regione.

Kai kurių didžiųjų Europos šalių prekyba su Jungtine Karalyste jau sumenko, kelionės pabrango, o produktų kainos šalyje pakilo.

Europos centrinis bankas pabrėžia, kad globalios ekonomikos augimas kitąmet turėtų paspartėti, tačiau jam grėsmę kelia būtent „Brexitas“. Nors kol kas „Brexito“ poveikis globaliai ekonomikai nėra labai pražūtingas, bankas įspėjo, kad blogiausia dar nesibaigė. Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos padariniai gali būti prastesni, nei tikėtasi.

Indija šluosto nosį Jungtinei Karalystei

Nusikelkime į Aziją, kur buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, jai šluosto nosį. Indijos ekonomika pirmą kartą per 100 metų pralenkė Jungtinę Karalystę ir išstūmė ją iš šeštosios didžiausios pasaulio ekonomikos pozicijos. Dabar ji papuola į JAV, Kinijos, Japonijos, Vokietijos ir Prancūzijos grupę. Ekspertai sako, kad tai rodo greitą Indijos ekonomikos augimą ir, žinoma, „Brexito“ įtaką.

Šie metai Indijai buvo itin sėkmingi. Jos bendrasis vidaus produktas augo taip greitai, kad dar vasarį pralenkė Kiniją, kaip greičiausiai auganti ekonomika. Spalį Tarptautinis valiutos fondas teigė, kad šį titulą Indija pasilaikys dar kurį laiką. Prognozuojama, kad kitais metais jos BVP augs beveik 8 proc.

Indijos ekonomiką paskatino pasaulinis prekių kainų smukimas, kurį lėmė didesnės prekybos apimtys ir mažesnė, nei tikėtasi, infliacija. 2014 m. išrinktas premjeras Narendra Modi pastaruosius metus skatino radikalias rinkos reformas, kad šios įžiebtų ekonomikos augimą. Ir jam pasisekė.

Tačiau augimas turi ir skaudulių. Daugelis reformų, kurios palietė mokesčius ir žemės ūkį, labai sudėtingos ir kontroversiškos, todėl jų įgyvendinimas nebuvo sklandus.

Dingo euforija dėl pokemonų

O dabar laikas virtualiai realybei, kuri šiais metais ir nušlavė visus nuo kojų, ir sugrąžino visus į nepasisekusio verslo realybę. Kalbame apie „Pokemon GO“. Tai mobiliesiems telefonams skirtas žaidimas, kuriame į alternatyvų pasaulį pasinėrę žaidėjai gaudo monstrus pokemonus. Šio žaidimo laukė ir seni, ir jauni, o per pirmąsias dienas nuo paleidimo „Nintendo“ uždirbo apie 5 mln. dolerių.

Tad pokemonų gerbėjai staiga savo kiemuose, mokyklose ėmė gaudyti bulbazaurus ir pikačiu, o kai kurie tėvai net palikę vienus vaikus vykdavo į ilgas gaudynių keliones. Šį žaidimą per pirmąsias 19 dienų parsisiuntė 50 mln. gyventojų.


Šiame straipsnyje: ekonomikapasaulis2017

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Drįskim pagaliau pripažint: infliacija - įteisinta vagystė. Ir tuo pačiu - ekonomikos duobkasys: kam bankams skolintis pinigų iš rinkos, jei jie ir taip springsta nuo infliacijai skatinti valstybių emituojamų pinigų (va dėl jo ir reikalingi tie 'atbėgėliai' - per išmokas jiems PLAUNAMI be saiko emituojami pinigai), o ir kam firmoms rūpintis savo veiklos efektyvumu, jei bankrotas - panacėja: nei mokesčių mokėt, nei skolų grąžint... o čia dar valstybių nuostata 'supirkinėt' stagnuojančias akcijas. Tai KOKIO velnio tokiomis sąlygomis efektyvumo siekt?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių