Gąsdina skolos ir gatvė

Dešimtis tūkstančių nepatenkintų asmenų sutelkę protestai pirmąją darbo dieną, šimtatūkstantinės minios, po savaitės užtvindžiusios šalies miestų gatves, – tai, kad naujasis premjeras yra buvęs gynybos ministras, gali atrodyti gana simboliška. S. Lecornu turi apginti ir valstybės ramybę, ir prezidento Emmanuelio Macrono garbę, ir Prancūzijos ekonomiką, ir šalį nuo radikaliausių politikų intrigų.

„Aš girdžiu, ką sako mūsų piliečiai: jie nori, kad darbas būtų apmokamas“, – naujojo premjero žodžiai eiliniams prancūzams gali skambėti įtikinamai.

Jo pirmtakas François Bayrou siūlė griežtas taupymo priemones – 44 mlrd. eurų apkarpyti išlaidas, padidinti mokesčius, pavėlinti pensijas ir iš gyvenimą kasdien švenčiančių prancūzų atimti net dvi valstybines šventes. Tai, manyta, būtų padėję sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025 m. iki 4,6 proc. 2026 m. S. Lecornu bandys eiti kitu keliu.

Šiandien Prancūzijos ekonominė padėtis iš tiesų dramatiška. Apie 3,3 trln. eurų skola – didžiausia ES. Skolų dalis sudaro 114 proc. BVP – tai trečias pagal dydį rodiklis po Graikijos ir Italijos. Valstybės išlaidos taip pat tarp didžiausių visoje ES.

Situacija dar paaštrėjo, kai agentūra „Fitch Ratings“ sumažino šalies kredito reitingą nuo AA– iki A+, taip apsunkindama Vyriausybės galimybes finansuoti valstybės skolas.

„Fitch“ sprendimo priežastimis įvardijo didelę ir, tikėtina, toliau didėsiančią valstybės skolą ir menkas ekonomikos reformų sėkmės galimybes dėl šalies politinio nestabilumo ir poliarizacijos. Tai turi aiškią sąsają su faktu, kad nuo 2024 m. vidurio šalyje jau buvo trys skirtingos Vyriausybės.

Didelę tiesioginę įtaką valstybės iždui, žmonėms ir šalies įmonėms daro skolos aptarnavimo kaštai.

Didelės biudžeto spragos atsiradimo priežastys siekia 2021–2022 m. energetikos krizę. Tuometė Vyrausybė ėmėsi priemonių – skyrė tiesiogines išmokas gyventojams, sumažino elektros tarifus, subsidijavo degalų kainas. Tąkart Prancūzija išvengė dviženklio infliacijos lygio, tačiau atsivėrė skylė valstybės biudžete.

Rezervo karys

S. Lecornu – penktasis premjeras per antrąją E. Macrono kadenciją. Vilties, kad jam pavyks, teikia ligšiolinė jo patirtis. Jis išgyveno visus Vyriausybės pasikeitimus ministrų kabinete ir yra vienintelis ministras, likęs E. Macrono komandoje nuo pat jo kadencijos pradžios 2017 m.

Nepaisant jauno amžiaus, 39-erių S. Lecornu – tikras gelbėjimosi ratas E. Macronui, į ištikimą bendražygį prezidentas kreipiasi, vos atsiduria tikrai sunkioje padėtyje: taip buvo ir vadinamosios geltonųjų liemenių krizės metu – 2019 m. S. Lecornu organizavo didžiuosius piliečių debatus, kuriais galiausiai pavyko nuraminti šalį.

S. Lecornu žada konsultuotis, kaip decentralizuoti Prancūziją, supaprastinti administracijos aparatą ir perduoti daugiau atsakomybės savivaldybių taryboms. Jis nori sujungti ar visiškai panaikinti Vyriausybės įstaigas ir atimti buvusiems kabineto nariams iki gyvos suteiktas privilegijas, apimančias specialius pensijų priedus, saugos tarnybų apsaugą, kitas išmokas.

Jis leido suprasti, kad būtų linkęs galvoti apie didesnius mokesčius turtingesniam gyventojų sluoksniui. Protestuojantiems tai gal ir tiktų, tačiau darbdavių asociacija MEDEF paskelbė kategoriškai nesutinkanti su didesniu turto apmokestinimu. Tokia perspektyva galėtų atstumti ir konservatyvius respublikonus.

Aš girdžiu, ką sako mūsų piliečiai: jie nori, kad darbas būtų apmokamas.

„Situacijos negalima palikti nepakeistos“, – sako S. Lacornu. Tačiau tos permainos turi būti sunkiai įmanomas kompromisas.

Parlamentinės kovos

„Kad tai padarytume, mes taip pat turėsime keistis, būti kūrybingesni, kartais techniškesni, rimčiau dirbti su savo oponentais“, – pirmosiomis savo darbo valandomis sakė politikas.

Kūrybingumo jam iš tiesų prireiks, nes atlaikyti reikia dar ir trečią frontą – parlamente kol kas nedvelkia santarve. Programą, kaip išvesti šalį iš krizės, jis turi pateikti parlamentui iki spalio 7 d.

Opozicijos partijos nėra suinteresuotos padėti valdantiesiems ir ruošiasi pavasarį vyksiantiems savivaldos rinkimams. Aistras kursto ir mintys apie 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose E. Macronas pagal Konstituciją negali kandidatuoti trečią kartą iš eilės. Ypač didelis spaudimas kyla iš kraštutinės dešinės „Rassemblement National“ – stipriausios frakcijos Nacionaliniame susirinkime.

Kaip rodo apklausos duomenys, dešinioji opozicija apklausose pirmauja su 32 proc., visai šalia – kairysis „Nouveau Front Populaire“ su 25 proc. E. Macrono liberalus „Ensemble pour la République“ su vos 15 proc. yra trečioje vietoje. Apklausos rodo, kad 61 proc. Prancūzijos žmonių palaiko pirmalaikių rinkimų idėją.

E. Macronas kartą jau paleido parlamentą – 2024 m. birželį, kai jo partija pralaimėjo Europos Parlamento rinkimuose. Poslinkis, kurio tikėjosi, neįvyko: centristai prarado vietų parlamente. Kodėl šį kartą turėtų būti kitaip?

Taikinys – turtingiausieji

Socialdemokratai, su kuriais prezidento stovykla dabar tikriausiai ves Vyriausybės derybas, turi visiškai kitokių fiskalinės politikos tikslų. Jų manymu, pakaktų ir 22 mlrd. eurų taupymo paketo. Socialdemokratai nori konsoliduoti pirmiausia per pajamų pusę – didesnius korporacijų ir turtingųjų mokesčius.

Simboliška šių planų išraiška yra vadinamasis Zucmano mokestis – ekonomisto Gabrielio Zucmano pasiūlymas apmokestinti milijardierių turtą 2 proc. per metus. Prancūzijoje tai būtų aktualu 1 800 namų ūkių. „Pirma, milijardieriai Prancūzijoje praktiškai nemoka pajamų mokesčio, ir, antra, jų turtas ypač sparčiai augo per pastaruosius penkiolika metų“, – „Reuters“ yra sakęs G. Zucmanas.

Apklausos rodo, kad 86 proc. prancūzų ir net 92 proc. balsavusiųjų už E. Macroną palaiko šį mokestį. Zucmano mokestis Prancūzijos biudžetui galėtų atnešti 15–25 mlrd. eurų. Tačiau beveik neabejojama, kad jis paskatintų turtingiausiųjų, kurių pajamos dabar beveik neapmokestinamos, emigraciją.

Kritikai įspėja, kad Zucmano mokestis pakenktų investicijoms į novatoriškus startuolius, pavyzdžiui, vietinį dirbtinio intelekto gigantą „Mistral AI“, kuris yra didžiausia Europos viltis kovojant su geriau finansuojamais JAV konkurentais, tokiais kaip „OpenAI“.

Teisininkai įspėja, kad mokestis gali susidurti su konstituciniais iššūkiais, primena teismų praktiką dėl „konfiskacinių“ priemonių ir mokesčių, kurie taikomi tik tam tikroms grupėms.

Gatvėse virė aistros

Profesinių sąjungų federacija CGT nurodė, kad ketvirtadienio protestuose Prancūzijoje, skirtuose nepritarimui prezidento E. Macrono Vyriausybės biudžeto apkarpymams pareikšti, dalyvavo daugiau kaip 1 mln. žmonių.

Skaičiai rodo, kad tai buvo didžiausios profesinių sąjungų vadovaujamos demonstracijos Prancūzijoje nuo 2023 m., kai gyventojai išėjo į gatves protestuoti prieš E. Macrono pensijų reformas.

FSU-SNUipp profsąjungos teigimu, šalyje streikavo kas trečias pradinės mokyklos mokytojas, o Paryžiuje – beveik kas antras.

Pasak pareigūnų, streikas smarkiai paveikė susisiekimą regioniniais traukiniais, tačiau dauguma šalies greitųjų TGV traukinių linijų veikė.

Paryžiuje policija keletą kartų panaudojo ašarines dujas, kad išsklaidytų juodai apsirengusius riaušininkus, kurie į juos mėtė alaus skardines ir akmenis. Policija taip pat įsikišo, kad sustabdytų žmones, kurie puolė bankus.

Trumpi susirėmimai vyko ir kai kuriose kitose vietovėse, o Nante ir Lione buvo sužeisti trys žmonės.

Netoli mokyklos pietrytiniame Pajūrio La Sene policija nušovė mačete ginkluotą vyrą. Anot prokurorų, grasinęs asmuo atsisakė vykdyti policijos nurodymus, nemetė mačetės su kelių dešimčių centimetrų ilgio ašmenimis ant žemės ir pajudėjo pareigūnų link. Pirmiausia jie panaudojo elektrošoko ginklą, o paskui paleido į vyrą šešis šūvius. Pareigūnai taikėsi į vyro apatinę kūno dalį, bet jis mirė nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje.

Šaltinio policijoje teigimu, incidentas įvyko prieš pat 17 val. netoli darželio mokyklėlės. „Atrodo, vaikams buvo grasinama“, – sakė prokuroras Samuelis Finielzas.

Po pastarojo meto peiliais ginkluotų asmenų išpuolių prieš mokytojus ir mokinius Prancūzijos valdžia patiria spaudimą pažaboti nusikalstamumą prie mokyklų.

AFP, BNS, ELTA, „Reuters“ inf.