Išt­rau­ka iš se­no fil­mu­ko. „Tai jūs pi­nigų ne­tu­ri­te?" - pa­šti­nin­kas Peč­ki­nas pa­klausė ka­ti­no Mat­ros­ki­no, ku­ris skundė­si, kad XX a. artė­jant prie pa­bai­gos jis su šu­niu Ša­ri­ku tu­ri da­ly­tis vieną po­rą vel­ti­nių. Mat­ros­ki­nas su­šnai­ra­vo į bliz­gan­čius nau­jutė­lius Ša­ri­ko spor­ti­nius ba­tus ir at­sakė: „Pi­nigų tu­ri­me, mums sme­genų ne­pa­kan­ka."

Pa­na­ši padėtis su­si­klostė ir XXI a. Rūgpie­nių kai­me - Bul­ga­ri­jo­je, skurd­žiau­sio­je ES vals­tybė­je, pa­gal eko­no­mi­nius ro­dik­lius at­si­lie­kan­čio­je ne­tgi nuo Kroa­ti­jos ir Tur­ki­jos, ku­rios dar tik sto­vi prie blo­ko slenks­čio. Pras­tas ad­mi­nist­ra­vi­mas, ko­rup­ci­ja ir vals­tybės pi­nigų grobs­ty­mas - tai dar ne vi­sas sąra­šas ydų, ku­rios pri­vertė Eu­ro­pos Ko­mi­siją (EK) ženg­ti pre­ce­den­to ne­tu­rintį žingsnį ir atim­ti iš vals­tybės narės teisę nau­do­tis ES pa­ra­ma.

Eu­ro­pos ko­vos su su­kčia­vi­mu tar­ny­ba (OLAF) iš­siaiš­ki­no, kad nu­si­kaltė­liai iš Bul­ga­ri­jos biud­že­to grobs­to pi­ni­gus, ku­riuos ES ski­ria šios vals­tybės eko­no­mi­kos plėtrai. Ma­ža to, vald­žia ne tik ne­su­gebė­jo už­kirs­ti ke­lio ne­le­ga­liai veik­lai, bet ir kai ku­riais at­ve­jais tal­ki­no nu­si­kaltė­liams.

EK spren­di­mas bu­vo stip­rus smūgis Bul­ga­ri­jai. Ša­lis ne­te­ko maž­daug 500 mln. eurų, ku­rie turė­jo būti skir­ti jos ūkio plėtrai. So­fi­jos pla­nai 2011 m. pri­si­jung­ti prie Šen­ge­no zo­nos taip pat pa­ki­bo ant plau­ko.

Bul­ga­ri­jos va­do­vai pri­pa­ži­no, kad ydų yra, ir žadė­jo tai­sy­ti pa­dėtį. Tą pa­tį derėtų pa­da­ry­ti ir ES, dar kartą pa­de­monst­ra­vu­siai pui­kius gebė­ji­mus leis­ti pi­ni­gus vėjais.

EK skel­bia, kad Bul­ga­ri­ja per 18 na­rystės blo­ke mėne­sių ne­pa­darė žy­mesnės pa­žan­gos, ne­sus­tip­ri­no tei­sinės sis­te­mos ir ne­pa­ža­bo­jo kles­tin­čio nu­si­kals­ta­mu­mo bei ko­rup­ci­jos. Ly­giai to­kios pa­čios ydos bu­vo nu­ro­dy­tos 2006 m. ge­gužės mėne­sio ata­skai­to­je apie Bul­ga­ri­jos pa­si­ren­gimą pri­si­dėti prie ES. Vis dėlto po trijų mėne­sių EK re­ko­men­da­vo priim­ti Bul­ga­riją. 2007 m. sau­sio 1 d. ši vals­tybė ta­po blo­ko na­re, į So­fiją pra­dėjo plūsti di­de­li ES pi­nigų srau­tai.

ES lo­giką ga­li­ma pa­va­din­ti mažų ma­žiau­siai keis­ta. Ar vertą pil­ti van­denį į ki­birą, jei­gu ži­nai, kad šis kiau­ras? Pro­tin­giau būtų iš pra­džių jį už­lo­py­ti. Ta­čiau ES nu­sprendė pil­ti van­denį ir lo­py­ti vie­nu me­tu. To­kia stra­te­gi­ja ne­pa­si­tei­si­no: per pu­santrų metų Bul­ga­ri­jai su­teik­ta pa­ra­ma ne­davė lauktų re­zul­tatų, o da­lis pi­nigų nu­ke­lia­vo ne­ži­nia kur.

Vers­ti visą kaltę nuo blo­ko stan­dartų at­si­lie­kan­čiai vals­ty­bei būtų ne­sąži­nin­ga. Dėl ydin­gos pra­kti­kos dalį at­sa­ko­mybės tu­ri pri­siim­ti ir pa­ts Eu­ro­pos vals­ty­bių blo­kas.

Se­nutė ES tu­ri daug kiaurų ki­birų ir jais se­mia­si gėry­bes iš šu­li­nio - bend­ro ša­lių na­rių biud­že­to. OLAF duo­me­ni­mis, per­nai ES išš­vaistė 204 mln. eurų - be­veik dvi­gu­bai dau­giau nei už­per­nai.

OLAF ne kartą sakė, kad blo­ko lėšos nau­do­ja­mos ne­skaid­riai. Suk­čia­vi­mo at­vejų skirs­tant žemės ūkiui skir­tus pi­ni­gus pa­sta­rai­siais me­tais būta Prancū­zi­jo­je, Ita­li­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je. Šie­met Eu­ro­pos Par­la­men­te at­lik­tas ty­ri­mas at­skleidė, kad eu­ro­par­la­men­ta­rai švais­to pi­ni­gus, ir kai ku­riems jų už tai ne­tgi derėtų iš­kel­ti baud­žiamą­sias by­las. Praė­jusį mėnesį Gi­le­sas Chi­ches­te­ris bu­vo pri­vers­tas pa­si­trauk­ti iš britų kon­ser­va­to­rių Eu­ro­pos Par­la­men­te ly­de­rio po­sto, nes de­pu­ta­to iš­lai­doms iš ES biud­že­to ski­ria­mus pi­ni­gus per­ves­da­vo šei­mos įmo­nei.

Aki­vaiz­du, kad ES ne­su­ge­ba efek­ty­viai kont­ro­liuo­ti skirs­tomų pi­nigų ir Bul­ga­ri­jos at­ve­jis tėra vie­nas iš dau­ge­lio to pa­vyzd­žių. Ženg­ti at­gal ne­bėra kur. Iš­mes­ti Bul­ga­riją iš ES ne­įma­no­ma, o pa­lik­ti ją be pa­ra­mos ir­gi ne ge­riau­sia išei­tis, nes ta­da vals­ty­bei bus dar sun­kiau iš­si­kaps­ty­ti iš duobės, į ku­rią ją įstūmė is­to­ri­jos vin­giai.

Bul­ga­ri­ja su­pra­to skaud­žią pa­moką, ta­čiau ke­lias iš­va­das iš šios ne­ma­lo­nios is­to­ri­jos turėtų pa­da­ry­ti ir ES. Pir­ma, jau se­niai aiš­ku, kad jai derėtų ati­džiau stebė­ti, kaip nau­do­ja­ma pa­ra­ma. Ant­ra, į sa­vo gre­tas priim­da­mas nau­jas vals­ty­bes, blo­kas turėtų nu­sta­ty­ti griež­tus rei­ka­la­vi­mus, o ne tikė­ti pa­ža­dais pa­si­tai­sy­ti, kaip bu­vo Bul­ga­ri­jos at­ve­ju.
Nors po­li­ti­niai spren­di­mai ga­li pra­si­lenk­ti su ma­te­ma­ti­ka ir lo­gi­ka, pi­ni­gi­niai klau­si­mai vi­sa­da rei­ka­lau­ja tiks­lu­mo.