„Mes stovėjome vieni priešais didžiausią pasaulio karinę galybę, – sakė A. Vučičius. – Jos tikslas buvo aiškus: mus įveikti ir mus pažeminti, tada dalį mūsų teritorijos atiduoti kitam“. Prezidentas priminė 2 500 civilių aukų ir „sugriautą šalį“. Serbija, anot jo, šiuos įvykius visuomet traktuos kaip „nusikaltimą“.

NATO 1999 metų kovo 24 dieną pradėjo savo oro antskrydžius prieš taikinius Serbijoje ir Juodkalnijoje, kad priverstų nutraukti smurtą prieš albanų kilmės gyventojus tada dar Serbijos Kosovo provincijoje. Antskrydžiai buvo tęsiami tol, kol tuometinis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius birželio 10-ąją nurodė išvesti serbų dalinis iš Kosovo.

Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ skaičiavimu, per NATO antskrydžius prieš Serbijos teritoriją žuvo 500 civilių. Serbija mini 2 500 žuvusiųjų.

Kosovo ministras pirmininkas Ramushas Haradinajus tviteryje pareiškė „didelį kosoviečių dėkingumą“ už NATO intervenciją. Buvusi Serbijos provincija 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę – Belgradas to iki šiol nepripažįsta. Per Kosovo karą žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.