Nors oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti vėlų pirmadienį, valstybės vadovas neabejojo savo Serbijos pažangos partijos (SNS) pasiekimais praėjus vos kelioms valandoms po rinkimų apylinkių uždarymo. „Turėsime absoliučią daugumą parlamente su 127 mandatais“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Vučičius, nurodydamas, kad buvo suskaičiuota apie 76 proc. balsų.

A. Vučičius asmeniškai nedalyvavo sekmadienį vykusiuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, tačiau šis balsavimas iš esmės buvo vertinamas kaip referendumas dėl jo vyriausybės.

Dešiniojo sparno SNS nusiteikusi išplėsti savo buvimą 250 vietų turinčiame parlamente. Per ankstesnius rinkimus 2022 m. partija užsitikrino tik 120 mandatų, tad buvo formuojama koalicinė vyriausybė.

SNS vis dar laukia galimai sunkios kovos savivaldybių rinkimuose sostinėje Belgrade, iššūkį metant opozicijos partijų koalicijai ir kandidatams iš aljanso „Serbija prieš smurtą“. Šis judėjimas buvo sukurtas po anksčiau šiais metais įvykusių masinių šaudynių, kurios paskatino šimtus tūkstančių žmonių išeiti į gatves ir surengti mitingus, peraugusius į kelis mėnesius trukusius antivyriausybinius protestus.

Rinkimuose neišvengta nesutarimų, o opozicija prakalbo apie galimus pažeidimus.

„Raginame visus Serbijos ir tarptautinės bendruomenės politinius veikėjus netylėti šio brutalaus apiplėšimo akivaizdoje“, – pareiškė su judėjimu „Serbija prieš smurtą“ susijęs kandidatas Djordje Miketičius.

Sekmadienį opozicijos lyderis Radomiras Lazovičius taip pat skundėsi dėl „pažeidimų“ ir kalbėjo apie tariamą „balsų pirkimą“ bei „parašų klastojimą“.

„Tai galimai buvo nešvariausias rinkimų procesas“, – pridūrė jis.

Socialiniuose tinkluose paskelbti įrašai taip pat pakurstė gandus, kad vyriausybė leido neregistruotiems rinkėjams iš kaimyninės Bosnijos ir Hercegovinos neteisėtai atiduoti balsą rinkimuose.

Ministrė pirmininkė Ana Brnabič atmetė šiuos tvirtinimus ir savo ruožtu kalbėjo apie chaoso sėjimą.

„Triuškinimas“

Prasidėjus balsavimui, A. Vučičius tryško pasitikėjimu ir jau tada prognozavo triuškinamą pergalę.

Opozicija dėjo viltis į didelį rinkėjų aktyvumą.

„Tikiuosi, kad iki šios dienos pabaigos bus užfiksuotas didelis rinkėjų aktyvumas... o rinkėjai galės laisvai pareikšti savo valią“, – sakė vienas iš judėjimo „Serbija prieš smurtą“ lyderių Dobrica Veselinovičius.

Tai galimai buvo nešvariausias rinkimų procesas.

Prieš rinkimus A. Vučičiaus atvaizdą galima buvo pamatyti visur – ant reklaminių stendų ir dangoraižių, o naujienų kanaluose jis nuolat būdavo dėmesio centre.

7 val. ryto vietos laiku prasidėjus balsavimui, Belgrade jau buvo susidariusios eilės žmonių, laukiančių, kada galės atiduoti savo balsą.

„Atėjau anksčiau, kad palaikyčiau mūsų prezidentą, jis turi tęsti savo darbus“, – sakė 67 m. pensininkas Stojanas Milenkovičius.

Kiti tikėjosi, kad rinkimai į šalies politinę areną atpūs naujų vėjų.

Nutildyta žiniasklaida

Serbiją, kaip ir daugelį kitų pasaulio šalių, alina dviženklė infliacija.

Siekdamas prieš rinkimus sušvelninti kylančių kainų poveikį, A. Vučičius padidino valstybės išlaidas ir, pavyzdžiui, pakėlė pensijas bei skyrė pinigines išmokas pagyvenusiems žmonėms.

Jis taip pat pažadėjo ateinančiais metais padvigubinti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

A.Vučičius daugiau nei dešimt valdžioje praleistų metų išnaudojo tam, kad sustiprintų valdžios svertų kontrolę, įskaitant de facto žiniasklaidos kontrolę.

Naujausi rinkimai įvyko praėjus mažiau nei dvejiems metams po paskutiniojo prezidento ir parlamento rinkimų turo, per kurį A. Vučičius ir SNS dar labiau sustiprino savo valdžią.