Pereiti į pagrindinį turinį

Šiaurės Korėja – ties bado slenksčiu?

Kad Šiaurės Korėjoje maisto stinga – ne naujiena. Tačiau kai žinia apie gresiantį badmetį prasiveržia iš valdžios atstovų lūpų, akivaizdu, kad situacija iš tiesų labai dramatiška.

Atsiribodama nuo pasaulio Šiaurės Korėjos vadovybė neleidžia ir šalies žemės ūkyje diegti naujų technologijų, kurios leistų sumažintų nepalankių orų padarinius ir išvengti bado.
Atsiribodama nuo pasaulio Šiaurės Korėjos vadovybė neleidžia ir šalies žemės ūkyje diegti naujų technologijų, kurios leistų sumažintų nepalankių orų padarinius ir išvengti bado. / „Reuters“ nuotr.

Netikėtas atvirumas

Tvyrant nerimui, kad nepasikartotų pražūtingas praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio badmetis, pareikalavęs šimtų tūkstančių gyvybių, valstybinė žiniasklaida pasidalijo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno nuogąstavimu, jog apsirūpinimo maistu padėtis šalyje yra įtempta.

Valstybinės naujienų agentūros KCNA teigimu, trečiadienį vykusiame valdančiosios Darbininkų partijos įtakingo Centro komiteto plenariniame susitikime Kim Jong Unas sakė, kad šįmet ekonomikos padėtis pagerėjo.

Jis nurodė, kad pramonės gamybos apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 25 proc. Tačiau būta virtinės nukrypimų nuo kurso dėl įvairių iššūkių. "Padėtis dėl maisto darosi įtempta, nes žemės ūkio sektorius neįgyvendino grūdų gamybos plano dėl pernai taifūno padarytos žalos", – sakė Kim Jong Unas.

Įsisenėjusios problemos

Šiaurės Korėja seniai kenčia chronišką maisto stygių. Šalies ekonomiką sugniuždė dešimtmečius trunkantis blogas valdymas ir tarptautinės sankcijos, paskelbtos dėl draudžiamų ginkluotės programų. Užuot ekonomiškai atsivėrusi kaip kaimyninė Kinija, nuo 1948-ųjų Kimų dinastijos valdoma šalis gyvena pagal pasenusias stalinizmo ir maoizmo tradicijas.

Pastaraisiais metais ir taip suprastėjusią ekonominę padėtį dar pablogino koronaviruso pandemija ir stichinės nelaimės, dėl kurių šalis pernai prarado nemažą dalį derliaus. Praėjusią vasarą virtinė taifūnų šalyje sukėlė potvynių, sunaikinusių tūkstančius namų ir užtvindžiusių didžiulius dirbamos žemės plotus.

Dabar Kim Jong Unas paragino imtis žingsnių tokių stichinių nelaimių poveikiui sumažinti, pabrėžęs, kad užtikrinti gerą derlių yra svarbiausias prioritetas.

Vakarų žiniasklaida remiasi neįvardijamais stebėtojais, kurie sako nematą bado ar didžiulio nestabilumo požymių Šiaurės Korėjoje, tačiau aplinkybės gali virsti "tobula audra", kuri gali pabloginti situaciją ir sukelti žmonių paniką. Juolab kad, pvz., Korėjos plėtros instituto skaičiavimais, kaimyninei šaliai šiais metais gali trūkti maždaug milijono tonų maisto.

Nežinia dėl pandemijos

Darbo partijos vadovybės susitikime taip pat buvo aptarta užsitęsusi koronaviruso pandemija. Šiaurės Korėjos medicinos infrastruktūra labai silpna, šalis nuolat susiduria su vaistų stygiumi. Analitikai sako, kad COVID-19 protrūkis sukeltų pragaištingų padarinių šioje izoliuotoje valstybėje.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra izoliuota labiau nei kada nors anksčiau: nuo praeitų metų sausio, mėgindama apsisaugoti nuo koronaviruso pandemijos, prasidėjusios kaimyninėje Kinijoje, šalis uždarė savo sienas. Išvykti buvo priversti net Rusijos diplomatai. Paskutinio iš Šiaurės Korėjos išvykusio Rusijos ambasados darbuotojo, trečiojo sekretoriaus Vladislavo Sorokino ir jo šeimos kelionė sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šiaurės Korėjai nutraukus bet kokį susisiekimą su užsienio valstybėmis, Sorokinų šeima iki sienos su Rusija važiavo 34 valandas autobusu, o  pasienio punktą pasiekė keliaudama geležinkelio drezina.

Kim Jong Unas ne kartą tvirtino, kad jo šalyje jokių koronaviruso infekcijos atvejų nebuvo, nors ekspertai šiais pareiškimais abejoja. Kita vertus, manoma, kad pandemija Pchenjanui tapo pretekstu atsikratyti užsienio diplomatais. Panašiai būta ir 2015 m., kai esą dėl ebolos grėsmės Pchenjanas išprašė užsienio ambasadų darbuotojus, nors šalyse, iš kurių įvažiuojama į Šiaurės Korėją, Rusijoje ir Kinijoje, jokios epidemijos nebuvo.

Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) atstovų manymu, pandemijos poveikis, tikėtina, dar labiau pablogino humanitarinę padėtį Šiaurės Korėjoje, kur pagalbos reikia maždaug 10,6 mln. žmonių.

Vietoj reformų – ideologija

Dėl valdančiosios dinastijos ambicijų šalis moka didžiulę ekonominę kainą už blokadą. Iki tol tik optimistine gaida apie Šiaurės Korėjos dabartį ir ateitį kalbėdavęs Kim Jong Unas pastaraisiais mėnesiais savo oficialiose politinėse kalbose neįprastai atvirai prabilo apie šalies ekonomikos problemas.

Balandį per didžiulę politinę konferenciją Pchenjane kreipdamasis į tūkstančius eilinių valdančiosios partijos narių jis pripažino, kad dėl pandemijos, sankcijų ir pernai vasarą šalį siaubusių potvynių, sunaikinusių nemažą dalį derliaus, Šiaurės Korėja yra atsidūrusi blogiausioje per istoriją padėtyje.

Jis paragino žmones leistis į naują "didelių pastangų reikalaujantį žygį" ekonominiams sunkumams įveikti, pirmą kartą palygindamas juos su praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio badmečiu, užklupusiu šalį, kai, subyrėjus Sovietų Sąjungai, ji liko be savo pagrindinės rėmėjos pagalbos.

Pekino duomenys rodo, kad Šiaurės Korėjos prekybos su Kinija, pagrindine jos prekybos partnere ir pagalbos teikėja, apimtys pernai susitraukė maždaug 80 proc. Tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimą stabdo griežti suvaržymai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų