Slovakija po žurnalisto nužudymo pritarė teismų reformai

Žurnalisto Jano Kuciako, kuris aiškinosi neaiškią gerų ryšių turinčio verslininko veiklą, nužudymo tyrimas nulėmė daugiau kaip tuzino teisėjų, įtariamų korupcija ir kitais pažeidimais, atleidimą.

„Šis nužudymas neabejotinai paskatino esminius pokyčius teisingumo sistemoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Jurajus Marušiakas iš Slovakijos mokslų akademijos.

Premjero Igorio Matovičiaus centro dešinės vyriausybės inicijuotos reformos apima griežtesnį teisėjų turto deklaracijų tikrinimą ir specialų naują teismą, kuris veiks kaip drausminė institucija teisėjams.

Reformų plane taip pat numatoma nustatyti fiksuotą pensinį amžių teisėjams: 67 metus žemesnio rango teisėjams ir 72 metus Konstitucinio Teismo teisėjams.

Dauguma pakeitimų įsigalios 2021 metų sausio 1 dieną.

Reformoms pritarė 89 iš 139 dalyvavusių parlamentarų, o nepritarimą pareiškė 18 deputatų.

Liberali prezidentė Zuzana Čaputova, kuri pagal išsilavinimą yra teisininkė, sakė, kad pasirašys šį reformų įstatymą, kurį pavadino „svarbiu žingsniu stiprinant teisingumo sistemą“.

Tačiau buvęs kairiųjų premjeras Robertas Fico, kurio vyriausybę persekiojo kaltinimai korupcija, sukritikavo nuostatą, pagal kurią naujam Aukščiausiajam administraciniam teismui galės vadovauti ne teisėjas.

Šis teismas spręs civilines, komercines ir baudžiamąsias bylas, bus drausminis teismas teisėjams ir prokurorams. Jis bus įkurtas kitų metų rugpjūčio 1-ąją ir turės tokį patį statusą kaip Aukščiausiasis Teismas.

Kaip sakoma rugsėjį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje dėl įstatymo viršenybės, Slovakijos visuomenė ir verslas įsivaizduoja, kad šalies teisimų sistemos nepriklausomybės lygis yra labai žemas.

Sausį paskelbti Eurobarometro duomenys rodo, kad tik 26 proc. respondentų Slovakijoje gerai vertina savo teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

Maždaug 85 proc. slovakų kaip neigiamo įspūdžio apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą priežastį nurodė vyriausybės bei politikų kišimąsi ar spaudimą.

Slovakija pernai užėmė 59-ą iš 198 vietų nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ sudaromame Korupcijos suvokimo indekse.