Tai jau antrasis vienos žinomiausių pasaulio turistinių vietų veiklos sustabdymas per du mėnesius, protestuojant prieš, profsąjungų teigimu, nepakankamas investicijas.

Bokšto operatorė SETE patarė bilietus nusipirkusiems svečiams prieš atvykstant patikrinti interneto svetainę arba atidėti apsilankymą. Elektroninių bilietų turėtojų buvo paprašyta pasitikrinti savo elektroninį paštą dėl papildomos informacijos.

Pasak operatorės, tiems, kurie jau įsigijo bilietus, už juos sumokėta suma bus kompensuota.

Profesinės sąjungos kritikavo SETE dėl jos verslo modelio, kuris, anot jų, grindžiamas išpūstu būsimo lankytojų skaičiaus vertinimu ir nepakankamai įvertintomis išlaidomis.

Jos taip pat paragino Paryžiaus miestą „laikytis pagrįstų finansinių reikalavimų, kad būtų užtikrintas paminklo ir jį valdančios bendrovės išlikimas“.

Pagrindinė jų pretenzija yra ta, kad miesto valdžia iš Eifelio bokšto operatorės reikalauja, anot jų, per didelio nuomos mokesčio, dėl kurio trūksta lėšų būtiniems priežiūros darbams.

Profsąjungų atstovai naujienų agentūrai AFP pranešė po pietų turintys susitikti su SETE vadovybe.

Per COVID–19 pandemiją 2020 ir 2021 metais Eifelio bokštas patyrė apie 120 mln. eurų nuostolį.

Nuo to laiko jo operatorė gavo 60 mln. eurų rekapitalizavimui skirtų lėšų, kurių, pasak profsąjungų, nepakanka, atsižvelgiant į tai, kad reikia atlikti didelius techninės priežiūros darbus, įskaitant perdažymą.

Lankytojų srautai Eifelio bokšte COVID–19 laikotarpiu dėl karantino ir kelionių apribojimų smarkiai sumažėjo, tačiau 2022 metais jie išaugo iki 5,9 mln., o pernai – iki 6,3 mln. lankytojų.