„Jūsų šalis ir jūsų lyderystė yra drąsos, atsparumo ir demokratinių vertybių (puoselėjimo) pavyzdys“, – Vašingtone bendroje spaudos konferencijoje su I. Šimonytė sakė JAV viceprezidentė prieš jųdviejų dvišalį susitikimą.

„Jungtinės Valstijos ir Lietuva kartu aiškiai parodo, kad ginsime tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką Europoje, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir visame pasaulyje“, – pridūrė ji.

Pasak K. Harris, stiprybės dvišaliuose santykiuose JAV ir Lietuva semiasi iš atstovavimo bendriems principams ir vertybėms, abi jos taip pat remia Ukrainos žmones.

„Ponia ministre pirmininke, atsižvelgiant į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karą Ukrainoje, mūsų darbas kartu (...) yra svarbesnis nei bet kada“, – teigė viceprezidentė.

Ši vienybė, manau, yra didžiausias mūsų stiprybės šaltinis.

Ji dar kartą patvirtino Vašingtono įsipareigojimus ginti rytines NATO nares ir pabrėžė dešimtmečius nematytą Aljanso vienybę, nepaisant Rusijos mėginimų skaldyti bloką.

„Ši vienybė, manau, yra didžiausias mūsų stiprybės šaltinis“, – kalbėjo K. Harris.

Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje trečiadienį pranešė, kad šalis didins karinį buvimą Baltijos valstybėse, o Lietuvoje bus keičiamas JAV pajėgų statusas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.

Pastaruosius kelerius metus JAV batalionas Pabradės poligone Švenčionių rajone buvo dislokuojamas su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis tarp rotacijų.

I. Šimonytė dėkojo JAV už jos karių buvimą Lietuvoje.

„Didžiuojamės, kad esame priimančioji šalis jūsų žmonėms, kariams, tarnaujantiems bendram taikos ir laisvės labui“, – sakė ministrė pirmininkė.

JAV Lietuvoje nuolatinėms rotacijoms buvo dislokavusi kuopą – apie 150 karių – po Ukrainos Krymo aneksijos 2014 metais.

Po trejų metų kuopų rotacijas nutraukus, nuo 2019 metų amerikiečiai Lietuvoje rotuodavo batalionus.

JAV kariai yra dislokuoti Pabradės poligone Švenčionių rajone.