„Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti, tiek individualiai, tiek NATO (...). Taip pat siūlome Suomijai pradėti rengtis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.

P. Orpo pridūrė, kad Suomija iki 2029 metų padidins išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Suomijos sprendimas trauktis iš priepėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos sustiprina kitų regiono valstybių norą pasitraukti iš šio susitarimo, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Mūsų šalys ėmėsi iniciatyvos ne tik individualiai, bet ir priėmė bendrą regioninį sprendimą, atliepiantį augančias saugumo grėsmes. Šiandien šį mūsų sprendimą dar labiau sustiprino Suomijos pasirinkimas – tai aiškus ženklas, kad regionas rimtai vertina gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimą“, – feisbuke antradienį rašė D. Šakalienė.

„Karinės grėsmės valstybėms, turinčioms sienas su Baltarusija ir Rusija, per pastaruosius metus gerokai išaugo, tad būtina imtis realių veiksmų, užtikrinančių saugumą“, – teigė ji.