„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) žurnalistams sakė S. Marin.

Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.

Pasibaigus Šaltajam karui Suomija ir jos kaimynė Švedija oficialiai neprisijungė prie jokio karinio aljanso, tačiau jos yra NATO partnerės.

S. Marin pabrėžė, kad būdama NATO partnere, o ne nare, Suomija negalėtų pasinaudoti 5-uoju straipsniu, kuriame sakoma, kad ataka prieš vieną Aljanso šalį yra laikoma ataka prieš visas.

„Nėra kito būdo saugumo garantijoms užsitikrinti kaip tik [pasinaudojant] NATO atgrasymu ir bendra gynyba, kuriuos garantuoja NATO 5-asis straipsnis“, – sakė S. Marin.

Suomijos parlamentarams trečiadienį buvo pateikta saugumo padėties vertinimo ataskaita su potencialios narystės Vakarų šalių gynybiniame aljanse vertinimu.

Ši ataskaita turėtų duoti pradžią kitą savaitę parlamente prasidėsiančioms diskusijoms dėl Suomijos stojimo į NATO.

Daugelis apžvalgininkų sako, kad prašymą dėl narystės Aljanse Suomija galėtų pateikti birželį numatytam NATO viršūnių susitikimui.

Anksčiau Suomijos lyderiai vengė narystės šiame Aljanse, bijodami išprovokuoti Rusijos agresiją.

Šaltojo karo metais Suomija laikėsi neutralumo pozicijos, mainais į Maskvos garantijas, kad ji daugiau nesikėsins į šią šalį.

Rizikuoja užsitraukti Rusijos pyktį

Rusijos invazijos į Ukrainą sukrėsta Suomija trečiadienį pradės diskusijas, kurios gali atverti kelią toliau siekti narystės NATO, o tai sukeltų Maskvos įtūžį.

Rusijos karas Ukrainoje radikaliai pakeitė Suomijos ir kaimyninės Švedijos visuomenių bei politikų nuomonę dėl nepriklausymo jokioms gynybinėms organizacijoms.

Jų bandymas įstoti į NATO beveik neabejotinai būtų vertinamas kaip provokacija Maskvoje, kuriai Aljanso plėtra ir artėjimas prie jos sienų kelia didžiausią nepasitenkinimą.