Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas), Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) perkirpo juostelę per iškilmingą ceremoniją „Esrange“ kosmodrome, vadinamame „pirmuoju žemyninės Europos palydovų paleidimo kompleksu“.

„Yra daug svarių priežasčių, kodėl turime paspartinti Europos kosmoso programą, – sakė U. von der Leyen. – Europa įsitvirtino kosmoso srityje ir joje išsilaikys.“

Ši aikštelė – tai Švedijos Arkties regione, maždaug už 40 kilometrų nuo Kirunos miesto, esančio „Esrange“ kosmoso centro išplėtimas.

Apie 15 milijonų eurų buvo investuota į šią aikštelę, kuri, kaip tikimasi, papildys Europos kosminį centrą Prancūzijos Gvianos mieste Kuru.

Ji taip pat suteiks paleidimo pajėgumų, bendradarbiavimui su Rusija ir Baikonuro paleidimo aikštele Kazachstane buvus apribotam dėl karo Ukrainoje.

Valstybinė „Esrange“ operatorė Švedijos kosmoso korporacija (SSC) siekia paleisti pirmąjį palydovą iš šios vietos pirmąjį 2024 metų ketvirtį, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė jos atstovas spaudai.

Taip Švedija taptų pirmąja žemyninės Europos šalimi – neskaitant Rusijos – kuri iš savo teritorijos išsiųstų palydovą.

Kiti Europos kosmodromai taip pat varžosi.

Projektai Portugalijos Azorų salyne, Norvegijos Andiojos saloje, Ispanijos Andalūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra tarp pretenduojančių tapti pirmaisiais.

Vokietijos raketų gamykla „Rocket Factory Augsburg“ (RFA), kuri specializuojasi mažesnių paleidimo įrenginių, kuriuos vis dažniau naudoja į kosmosą kompaktiškesnius palydovus siunčiančios šalys ir įmonės, gamyboje, neseniai pareiškė, kad jos pirmasis paleidimas įvyks 2023 metų pabaigoje Šetlando salose esančiame „SaxaVord“ kosmodrome.

Antradienį nesėkmingai baigėsi bandymas paleisti pirmąją raketą į orbitą iš JK – „Virgin Orbit“ lėktuvu „Boeing 747“, pakilusiu iš Kornvalio kosmodromo.

Palydovų pramonė klesti, o 2040 metais eksploatuojamų palydovų skaičius turėtų siekti 100 000, teigė SSC, palyginti su 5 000 dabar.

Vykdant daugkartinio naudojimo raketų projektą „Themis“, „Esrange“ taip pat vykdys Europos kosmoso agentūros vykdomus raketų, galinčių nusileisti Žemėje, panašių į tas, kurias naudoja milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti bendrovė „SpaceX“, bandymus.