- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Stokholmas pažadėjo deportuoti jos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šios Šiaurės šalies narystei NATO.
Nepaisant žurnalistų klausimų ir kurdų bei turkų pabėgėlių Švedijoje susirūpinimo, M. Andersson neatsakė, ar Ankarai buvo duotas toks pažadas, kad ši atsisakytų prieštaravimų dėl Švedijos narystės.
„Aštuonerius metus dirbau ministre ir niekada nekalbėjau apie tai, kas šnekama derybų kambaryje“, – sakė ji.
„(Dėl to) dabar esu šiek tiek sudėtingoje padėtyje“, – pridūrė premjerė.
Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Turkijos, Švedijos ir Suomijos antradienį pasirašytame susitarime abi Šiaurės šalys sutiko „skubiai ir nuodugniai“ nagrinėti Ankaros ekstradicijos prašymus.
Nebuvo pažadėta, kad ekstradicija bus įvykdyta, o Suomija ir Švedija priminė, kad procesas priklauso nuo teisėsaugos institucijų ir nepriklausomų teismų.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį, baigiantis NATO viršūnių susitikimui, pareiškė, kad Švedija „pažadėjo“ išduoti „73 teroristus“, ir pagrasino blokuoti jos narystę Aljanse, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti.
M. Andersson, kuri sekmadienį kelis kartus buvo spaudžiama pasakyti, ar toks pažadas buvo duotas, tik pakartojo Stokholmo poziciją.
Ji sakė, kad Švedija ir toliau laikysis nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, joks Švedijos pilietis nebus išduotas, sprendimą priims nepriklausomos institucijos ir teismai.
„Jei nedalyvaujate teroristinėje veikloje, nėra reikalo nerimauti“, – sakė premjerė.
Lankydamasi Baltijos jūros Gotlando saloje Švedijos lyderė surengė pirmąją spaudos konferenciją po sugrįžimo iš NATO viršūnių susitikimo.
R. T. Erdoganas griežtą įspėjimą paskelbė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kuriame JAV vadovaujamas aljansas oficialiai pakvietė Šiaurės šalis prisijungti prie 30 valstybių bloko.
Stokholmas ir Helsinkis atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos ir paskelbė apie planus stoti į NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Buvo tikimasi greito šių valstybių prisijungimo prie Aljanso, tačiau gegužę R. T. Erdoganas atsisakė pritarti jų stojimui ir apkaltino Šiaurės valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams bei palaikant „terorizmą“.
R. T. Erdoganas taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų prekybos embargą, įvestą 2019 metais dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Naujų narių priėmimui privalo pritarti visos esamos bloko valstybės ir jų parlamentai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų1
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...
-
JAV ambasada Izraelyje nurodė darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą
Jungtinių Valstijų ambasada Izraelyje penktadienį nurodė savo darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą po pranešimų, kad Izraelis surengė smūgį Irane. ...
-
Irano žiniasklaida atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio
Iraniečių žiniasklaida penktadienį atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio po to, kai netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimų ir buvo numušti keli dronai. ...
-
Australija nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio
Australija penktadienį nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio, motyvuodama „didele karinių represijų ir teroristinių išpuolių grėsme“, be to, paskelbė panašų įspėjimą palestinie...
-
JAV žiniasklaida: Vašingtonas buvo iš anksto įspėtas apie Izraelio ataką prieš Iraną
Jungtinės Valstijos gavo išankstinį įspėjimą apie Izraelio smūgį Iranui, bet nepritarė šiai operacijai ir nevaidino jokio vaidmens ją vykdant, pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi pareigūnais. ...
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai6
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...