Lėšos ginkluotosioms pajėgoms augs 26,6 mlrd. kronų (2,4 mlrd. eurų), pirmadienį sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

„Dabar žengiame kitą didelį žingsnį Švedijos gynybai aprūpinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras pirmininkas. Nuo 2022 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, gynybos biudžetas buvo padidintas 100 mlrd. kronų (9,2 mlrd. eurų). Tai, anot U. Kristerssono, „beprecedentis atvejis, nebent grįžtume į blogiausias Šaltojo karo dienas“.

Gynybos išlaidų padidinimas atitinka 18 proc. padidėjimą, lyginant su 2025 m. biudžetu. Tai reiškia, kad Švedijos išlaidos gynybai kitais metais augs iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir priartės prie NATO 3,5 proc. tikslo. Vyriausybė tikisi, kad išlaidos 2028 m. pasieks 3,1 proc. BVP. Dešiniųjų valdančioji koalicija, turinti daugumą parlamente, biudžeto projektą ketina pateikti kitą mėnesį.

Skyrus papildomų lėšų, norima įsigyti naujos ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemų, raketinės artilerijos, kovinių laivų ir taktinių transporto lėktuvų. Be to, bus didinami atlyginimai karininkams ir šauktiniams.

Švedija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukriną, prieš pusantrų metų tapo 32-ąja NATO nare. Taip baigėsi dešimtmečius trukęs Skandinavijos šalies neutralumas.