Serbija ką tik paminėjo pirmąsias Novi Sado geležinkelio stoties griūties metines. Pernai lapkričio 1 dieną antrame pagal dydį Serbijos mieste esančioje traukinių stotyje įgriuvus betoninio lauko stogo daliai žuvo 16 žmonių. Ši tragedija, dėl kurios kaltinama korupcija ir prasta priežiūra, sukėlė masinių protestų bangą.

Švedijos vyriausybė pareiškė, kad „dalis paramos Serbijos valstybės valdžiai bus nutraukta ir kad parama bus labiau nukreipta į pilietinės visuomenės stiprinimą“.

Prezidento Aleksandaro Vučičiaus oponentams ši tragedija tapo giliai įsišaknijusios korupcijos šioje Balkanų šalyje simboliu.

Švedų tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ir užsienio prekybos ministras Benjaminas Dousa (Bendžaminas Dusa) pasmerkė „augančią korupciją (ir) teisinės valstybės principų nesilaikymą“ Serbijoje.

„Valstybės negali tikėtis Švedijos paramos, jei nevykdo mūsų tikėtinų reformų ir plėtros“, – sakė jis.

Po tragedijos Serbijoje kilo studentų rengiamų protestų banga, kuri prasidėjo nuo reikalavimo atlikti skaidrų tyrimą, tačiau netrukus protestuotojų raginimai peraugo į reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus.

Protestai privedė prie ministro pirmininko atsistatydinimo bei jo vyriausybės žlugimo ir naujos vyriausybės suformavimo. Tačiau kraštutinių dešiniųjų prezidentas A. Vučičius liko savo poste.

Serbijoje nuo lapkričio vykstantys iš esmės taikūs protestai retkarčiais peraugdavo į smurtą, ypač smurtiniai susirėmimai sustiprėjo rugpjūtį.

A. Vučičius reguliariai vadino demonstrantus užsienio finansuojamų perversmo sąmokslininkais, o jo valdančiosios Serbijos pažangos partijos (SNS) nariai skleidžia sąmokslo teorijas, teigdami, kad traukinių stoties stogo griūtis galėjo būti surežisuotas išpuolis.

Spalio pabaigoje Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kuria remia Serbijos studentų ir piliečių teisę į taikius protestus ir smerkia „valstybės vykdomas represijas“.

Švedijos vyriausybė pareiškė, kad „atidžiai stebi padėtį Serbijoje ir jau kurį laiką pastebi Serbijos vyriausybės nepakankamą norą vykdyti reformas“, siekiant kovoti su korupcija ir užtikrinti teisinės valstybės principą, saviraiškos laisvę bei spaudos laisvę.