Priešingai nei švenčiant monarcho 70-metį, kai Stokholmo gatvėse rikiavosi jį pagerbti norintys žmonės, šįkart karališkieji rūmai pranešė, kad dėl pandemijos renginiai yra „ribojami“.

Vietoje įprastų iškilmingų priėmimų kitų šalių karališkų šeimų atstovams šiemet buvo numatyti kuklesni renginiai: ryte – susitikimas su ministru pirmininku Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu) ir kitais aukšto rango politikais, o po pietų – priėmimas Švedijos kariuomenės atstovams.

Šią savaitę pasirodžiusioje pirmoje savo tinklalaidėje karalius sakė, kad jam patinka jo darbas, nepaisant streso, kartais patiriamo nuolat esant visuomenės dėmesio centre.

„Tai labai sunku. Mano nuomone, tai alina. Bet aš nesu vienintelis. Bet kuris atsakomybę prisiimantis lyderis – kompanijoje ar politikoje, turėtų jaustis taip pat“, – sakė karalius.

1946 metų balandžio 30 dieną gimęs Carlas Gustafas Folke Hubertus Bernadotte (Karlas Gustavas Folkė Hubertas Bernadotė) buvo tik devynmetis, kai jo tėvas princas Gustafas Adolfas (Gustavas Adolfas) žuvo per lėktuvo katastrofą Danijoje.

Į sostą jis įžengė 1973 metais, būdamas 27-erių, mirus seneliui – ilgai viešpatavusiam Gustafui VI Adolfui (Gustavui VI Adolfui).

Po karūnavimo jauniausiam to meto monarchui dar daug metų sunkiai sekėsi atsikratyti dėl automobilių pamišusio vėjavaikio reputacijos.

Gruodžio mėnesį simbolines pareigas turintis ir į politiką paprastai nesikišantis karalius sulaukė prieštaringų vertinimų pareiškęs, kad Švedijai „nepavyko“ tinkamai apsaugoti žmonių gyvybių pandemijos metu.