Rinkėjai pasisakė už naujoves ir prieš socialdemokratų puoselėtą gerovės valstybės modelį

Švedijoje savaitgalį įvyko istorinės permainos. Nuosaikiųjų partijos lyderio Fredriko Reinfelto vadovaujamas centro dešinės aljansas vos 2 proc. laimėjo šalies parlamento rinkimus, tačiau to užteko nutraukti 12 metų trukusį socialdemokratų valdymą.

Užsitikrino kuklią daugumą parlamente

41 metų F.Reinfeltas, kuris taps naujuoju ministru pirmininku, nugalėjo 10 metų vyriausybei vadovavusį ir vieną ilgiausiai Europoje premjero pareigas ėjusį socialdemokratą Joraną Peršoną.

Švedijos rinkimų komisijos paskelbtais duomenimis, keturių partijų opozicijos blokas laimėjo 48,1 proc. balsų, o J.Peršonas ir jo sąjungininkai žalieji bei kairieji užsitikrino 46,2 proc. paramą, pranešė “Reuters - BNS”. Patys socialdemokratai gavo 35,2 proc. balsų, o tai yra blogiausias rezultatas nuo 1921 metų.

Nuosaikieji surinko 26,1 proc. balsų. Tai pirmas kartas per 25 metus, kai centro dešinieji užsitikrino daugumą parlamente, o F.Reinfelto partijos rezultatas yra geriausias nuo 1928 metų.

Pergalė F.Reinfeltui ir jo partneriams - Liberaliajai liaudies partijai, Centro partijai ir krikščionims demokratams - 349 deputatų parlamente laiduoja 178 vietų kontrolę ir suteikia nedidelę 7 vietų daugumą.

Rinkimuose dalyvavo 80,4 proc. rinkėjų.

“Rytoj mes atsibusime naujoje Švedijoje”, - po sekmadienio pergalės pareiškė F.Reinfeltas, kurio aljansas žada apkarpyti mokesčius ir apriboti gerovės valstybės politiką siekdamas paskatinti naujų darbo vietų atsiradimą.

Tos pačios Nuosaikiųjų partijos buvęs lyderis Karlas Biltas 1991-1994 metais vadovavo valstybei. Tačiau po bandymų įgyvendinti ekonomines reformas švedai 1994 metais vėl balsavo už socialdemokratus.

Rengiasi permainoms

Pergalę aljansas pasiekė žadėdamas skatinti darbo vietų kūrimą, reguliuojant socialinio aprūpinimo sistemą, kurią įdiegė socialdemokratai, bet jos nesugriaunant.

Opozicija teigia, kad nelanksti Švedijos darbo rinkos sistema ir brangiai kainuojanti gerovės sistema seniai reikalauja permainų. Ji taip pat ketina taikyti apribojimus socialiniam sektoriui, kuriame dabar dirba net 30 proc. Švedijos dirbančiųjų.

F.Reinfeltas apkaltino vyriausybę nedarbo lygio ignoravimu ir tuo, kad ši nesistengia, kad šalis konkuruotų tarptautinėje rinkoje. Vyriausybė teigia, kad nedarbas šalyje yra apie 6 proc., tačiau opozicija teigia, jog jis yra apie 20 proc., jeigu būtų įskaičiuoti nedirbantieji dėl ligos ir tie, kurie dalyvauja pasirengimo darbui projektuose.

F.Reinfeltas pažadėjo daugiau darbo vietų, sumažindamas pajamų mokesčius ir mokesčių lengvatas. Dėl to kiekvienas švedas turėtų vidutiniškai uždirbti 137 doleriais daugiau. Koalicija taip pat ketina sumažinti 493 milijonais dolerių subsidijas bedarbiams. Taip pat ketinama parduoti vyriausybės turimas akcijas kai kuriose įmonėse, iš to tikimasi gauti apie 27,4 milijardo dolerių.

F.Reinfeltas ir jo koalicijos lyderiai turi dvi savaites laiko deryboms dėl ministrų, jie turi būti paskelbti iki spalio 2 dienos. Kitą dieną pradės darbą naujas parlamentas, o jo spikeris formaliai pasiūlys F.Reinfeltą į premjero postą.

J.Peršonas pasitraukia

Tuo tarpu 57 metų J.Peršono era baigiasi. Jis pripažino pralaimėjimą rinkimuose ir sakė, kad atsistatydins iš Socialdemokratų partijos vadovo posto. “Rytoj nueisiu pas (parlamento) pirmininką ir įteiksiu savo ir mūsų vyriausybės atsistatydinimo pareiškimus”, - šalininkų miniai sakė premjeras. Jis išreiškė norą, kad partija kitų metų kovą išsirinktų naują lyderį.

Laikydamas raudonų rožių puokštę J.Peršonas pažadėjo, kad jo partija kovos toliau, nors ir be jo, nes jis nusprendė užleisti vietą naujai kartai.

Socialdemokratų krizė

Socialdemokratai Švediją valdė šešis iš pastarųjų septynių dešimtmečių. Nors Švedijos, kurioje gyvena 9 mln. žmonių, ekonomika yra stipri, visuomenės apklausos rodo, kad daug žmonių nori pasikeitimų ir naujų idėjų.

Socialdemokratai ne be pagrindo nematė priežasties keisti esančią sistemą. Antrąjį šių metų ketvirtį ekonomika augo 5,6 proc. - tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius šešerius metus.

Devyni milijonai švedų džiaugiasi aukštos kokybės viešomis paslaugomis ir bendromis gerovės valstybės privilegijomis, kurios buvo sukurtos įvedus didelius (nuo 30 iki 55 proc.) pajamų mokesčius.

Socialdemokratai ir anksčiau jau buvo patyrę neigiamą rinkėjų atsaką. 2003 metų rugsėjį jie nubalsavo prieš euro įvedimą. Tą patį mėnesį buvo nužudyta užsienio reikalų ministrė Ana Lind, kuri buvo laikoma J.Peršono įpėdine.

Vyriausybei pakenkė ir lėta reakcija į 2004 metų gruodžio Azijos cunamį, dėl kurio žuvo 543 švedai. Dėl to vyriausybę kritikavo net patys socialdemokratai. Pačioje partijoje taip pat įvyko keli skandalai.

J.Peršonas apkaltino opoziciją, kad ši nori sunaikinti darbo apsaugos sistemą ir pavojingai sumažinti lėšas gerovės valstybei. Jo manymu, tai sugriaus unikalų Švedijos socialinį modelį.

Bedarbiai nebenori dirbti

Švedijos pramonės darbuotojų konfederacija kritikavo gerovės “nuo lopšio iki kapo” valstybės sistemą ir sakė, kad dėl dosnių pašalpų pasidarė vienodai pelninga likti namuose ar dirbti. Analitikai pripažįsta, kad “švediškas socializmas” per daug žmonių paskatino nedirbti per ilgai.

Šią situaciją gerai charakterizuoja “The New York Times” kalbintas 44 metų kompiuterių inžinierius Magnusas Rosanderis. Jis teigė, kad patyrė nervinį sukrėtimą, kai prieš ketverius metus prarado darbą ir nuo to laiko nedirbo. Vyriškis balsavo už socialdemokratus ir jaudinosi, kas bus, jei laimės Nuosaikiųjų partija.

“Esu priklausomas nuo socialinio aprūpinimo. Jei F.Reinfeltas laimės, mes gausime mažiau pinigų ir jis mane pastūmės dirbti, nors mano gydytojai sakė, kad aš tam dar nepasirengęs”, - sakė M.Rosanderis.

Kilęs iš verslininkų šeimos

F.Reinfeltas gimė 1965 metų rugpjūtį verslininkų šeimoje. Jis teigė, kad patyrė verslo gyvenimo sunkumus - “siaurą agresyvų požiūrį į verslininkystę”, kuris turėjo didžiulę įtaką jo politinei veiklai.

Būdamas 26 metų, praėjus metams po to, kai Stokholmo universitete įgijo ekonomikos diplomą, jis buvo pirmą kartą išrinktas į Riksdagą. Netrukus tapo Nuosaikiųjų partijos jaunimo sparno vadovu. 2004 metų rudenį, kai buvo išrinktas partijos lyderiu, jis padėjo suformuoti keturių partijų aljansą.

F.Reinfeltas gyvena Stokholmo priemiestyje Tiobyje, kur su žmona Filipa, vietinės tarybos pirmininke, augina dukrą Ebą ir sūnus Gustavą ir Eriką. Jam patinka namų ruoša, mėgsta rūpintis savo vaikais, skaito detektyvus ir istorines knygas, klausosi grupės ABBA.