Orų prognozės ir bažnytinės giesmės hibridu vadinamas Šveicarijos nacionalinis himnas gali būti pakeistas nauja versija, jeigu aktyvistai pasieks savo tikslą.

Pernelyg ties Dievu ir Alpių vaizdeliais sutelktas himnas neatspindi šiandienos vertybių ir niekada neįsirėžė į nacionalinį mentalitetą, sako kritikai.

„Niekas nežino tų žodžių! Bet kas, kas sako, jog žino, yra melagis. Arba sugebame (sugiedoti) kelis pirmus (žodžius), o paskui traukiam „la, la, la“, - sakė Pierre'as Kohleris (Pjeras Kėleris), kuris vadovauja neoficialaus naujo himno konkurso vertinimo komisijai.

Himnų pakeitimai paprastai siejasi su karais ir revoliucijomis, bet tai nėra taikios ir stabilios Šveicarijos atvejis.

Vis dėlto sausio 1 dieną organizatoriai pradeda konkursą naujam himnui surasti, kuriame gali dalyvauti visi ir kurio pirmąją premiją sudarys 10 tūkst. Šveicarijos frankų (8 tūkst. eurų).

„Asmeniškai aš manau, kad nacionalinį himną galima keisti kas 50 ar 100 metų. Tai nėra didelė problema. Priešingai, tai sudaro sąlygas žmonėms pagalvoti“, - AFP sakė P.Kohleris.

Konkurso tikslas yra iki 2016 metų pateikti vyriausybei tekstą, potencialiai sudarant sąlygas referendumui šioje 8 mln. gyventojų turinčioje šalyje, garsėjančioje savo tiesiogine demokratija.
Dabartinis himnas, oficialiai vadinamas „Šveicarų psalme“, buvo parašytas 1841 metais, vienam kunigui parašius muziką eilėraščiui apie pamaldumą ir Alpių klimatą.

„Yra griaudžiantis griaustinis, spindintys kalnai. Tai orų prognozės ir psalmės mišinys. Tai galėjo tikti savo šimtmečiui, - sakė kitas vertinimo komisijos pirmininkas Oscaras Knappas (Oskaras Knapas).

Himnas parašytas vokiečių kalba, kuria kalba dauguma šalies gyventojų, bet jame yra vėliau parašytų posmų kitomis trimis oficialiomis kalbomis (prancūzų, italų ir retoromanų), kurie atspindi šalies kultūrinę įvairovę. Retoromanų kalba šneka keli tūkstančiai šveicarų, tarp jų – O.Knappas.

Šiuolaikinė Šveicarijos konfederacija buvo įsteigta 1848 metais ir ilgą laiką, pagrindinius valdžios įgaliojimus turint kantonams, gyveno be oficialaus nacionalinio himno.

Jos nacionalinė daina de facto buvo 1811 metais parašyta „Kai šauki mus, Tėvyne“.

Tačiau jos melodija yra ta pati kaip Britanijos „Dieve, saugok karalienę“, ji buvo labai paplitusi daugelyje šalių ir ją vis dar naudoja Šveicarijos nykštukinė kaimynė Lichtenšteinas.

„Šveicarų psalmės“ šalininkai nuo 19-ojo amžiaus pabaigos siekė padaryti ją nacionaliniu himnu ir taip užbaigti painiavą dėl britų himno, bet sprendimai šioje šalyje gali būti priimami labai lėtai – kol pasiekiamas konsensusas.

1961 metais vyriausybė paskelbė „Šveicarų psalmę“ laikinu himnu, o 1981 metais suteikė jai oficialų statusą.

Problema, kaip teigia oponentai, yra ta, kad himnas buvo pasenęs jau prieš penkis dešimtmečius, turint omenyje vis pasaulietiškesnę Šveicarijos visuomenę.

„Nekeliame klausimų dėl melodijos, kuri yra gan graži“, - sakė Jeanas-Danielis Gerberis (Žanas Danielis Gerberis), kuris vadovauja 203 metų senumo Šveicarų draugijai už visuomenės gerovę, kuri ir sumanė šį konkursą.

„Problema yra žodžiai. Autorius turėjo galvoje psalmę, ne nacionalinį himną. Kaip psalmė, reikia pripažinti, ji labai gera. Nesibjaurime ja kaip psalme, tik – kaip himnu“, - pridūrė jis.

„Mano nuomone, Šveicarija turi labai gražų himną, kuris gerai pripažįstamas tarptautiniu mastu“, - sakė Hubertas Spoerri (Hubertas Špėris) iš gerbėjų svetainės swisspsalm.ch.

Visuomenės nuomonė šiuo klausimu nėra vienalytė.

„Jis truputį senamadiškas, bet yra apie Šveicariją, tad yra tinkamas. Ir jis kažkiek melancholiškas, o tai atitinka mūsų nacionalinį charakterį“, - sakė 39 metų Bruno Ebenteris (Brunas Ebenteris).

„Tradicija yra tradicija, - sakė 46 metų Paulis Muelleris (Paulis Miuleris), tačiau 50 metų Stephanas Kolly (Stefanas Kolis) su juo nesutiko ir pavadino himną „pernelyg pasenusiu“.