Šiuo metu vidutinė gyvenimo trukmė EBPO šalyse siekia 80,6 metų, o tai yra daugiau nei dešimt metų daugiau nei 10 metų daugiau nei 1970 metais.

„Sveikesnė gyvensena, didesnės pajamos ir geresnis išsilavinimas prisidėjo prie gyvenimo trukmės pailgėjimo pastaraisiais dešimtmečiais, – nurodoma EBPO ataskaitoje. – Taip pat padėjo geresnė sveikatos priežiūra.“

Tarp EBPO šalių ilgiausia gyvena japonai ir švedai, kur vidutinė gyvenimo trukmė yra 83,9 metų. Nedaug atsilieka Ispanija ir Šveicarija – 83 metai.

O trumpiausia tarp EBPO narių gyvenimo trukmė yra Latvijoje (74,6 metų) ir Meksikoje (75 metai).

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad nors tokių rezultatų pasiekti pavyko mažėjantis rūkančiųjų skaičius ir didesnės išlaidos sveikatos apsaugai, „mažai pažangos pasiekta kovojant su nutukimu bei kenksmingu alkoholio vartojimu, o ir apie oro tarša dažnai yra pamirštama“.

Mokslininkai yra paskaičiavę, kad jeigu rūkymo ir alkoholio vartojimo mastas sumažėtų perpus, vidutinį gyvenimo trukmė pailgėtų 13 mėnesių.

EBPO pažymi, kad pagrindinis gyvenimo trukmės ilgėjimo variklis yra investicijos į sveikatos apsaugą. Tiesa, šių investicijų masto augimo tempas sulėtėjo po finansų krizės.

„Metinės išlaidos vienam gyventojui nuo 2009 metų kasmet augo po maždaug 1,4 proc., palyginti su 3,6 proc. kasmetiniu prieaugiu per šešerius metus iki 2009 metų“, – nurodoma EBPO ataskaitoje.