300 mln. Kinijos gyventojų rūko, daugiau nei milijonas kasmet netenka gyvybės dėl šio žalingo įpročio. Tačiau Kinijos valdžia delsia imtis griežtų priemonių prieš tabako pramonę. Kodėl? Nes ši sumoka į Kinijos biudžetą milijardus dolerių.

Neįvykdė įsipareigojimų

2006 m. Kinijos valdžia pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės konvenciją. Remiantis ja, Pekinas per penkerius metus nuo dokumento pasirašymo ne tik įsipareigojo uždrausti rūkyti uždarose darbo vietose, bet ir tabako gaminių reklamą.

Kai ką Kinijos vyriausybė, tiesa, padarė, tačiau, pasak PSO, tai – tik maža dalis numatytų konvencijoje dalykų.

Prie pabaigos dabar artėja jau ir antrasis terminas, per kurį visos būtinos reformos turėtų būti atliktos, tačiau procesas ir vėl stringa.

Statistika, kurią turi PSO, niūri. Kinija pirmauja pasaulyje pagal pagamintų tabako gaminių kiekį, šiuos gaminius šalyje vartoja net 300 mln. žmonių. Ir tai sudaro kone ketvirtadalį viso Kinijos gyventojų skaičiaus.

Kasmet nuo su tabako vartojimu susijusių ligų Kinijoje miršta po 1,4 mln. žmonių, dar vidutiniškai po 100 tūkst. žmonių kiekvienais metais pribaigia vadinamasis pasyvus rūkymas. Mat daugelyje Kinijos viešų uždarų vietų negalioja jokie draudimai rūkyti.

Ribojimų nepakanka

Nepaisant šokiruojančių skaičių, Kinijos vyriausybė iki šiol taip ir nesugebėjo priimti jokio teisės akto, pagal kurį būtų bent jau draudžiama rūkyti uždarose viešose vietose.

Tiesa, galioja įstatymas, pagal kurį neleidžiama reklamuoti tabako gaminių sporto renginių metu, taip pat tai draudžiama daryti valstybinei žiniasklaidai, vis dėlto baudos už šių normų nesilaikymą menkos.

Teisės aktai, draudžiantys rūkyti viešose vietose, surašyti taip, jog jų nuostatas nesunku apeiti. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kas teisiškai laikoma vieša vieta, o kas ne. Taigi, ir kur galima traukti dūmą, o kur – ne.

Nenuostabu, kad net 70 proc. Kinijos darbdavių leidžia darbuotojams rūkyti tiesiog darbo vietoje. Biuruose, įmonėse ir kitur nėra įrengtų specialių vietų rūkaliams, be to, daug kur neveikia ir normali ventiliacija. Tad dauguma nerūkančių asmenų rūko pasyviai.

82 proc. restoranų Kinijoje taip pat negalioja jokie draudimai rūkaliams, jiems nebūtina pasišalinti iš patalpos, jeigu nori pasimėgauti dūmu.

Problema ir oro užterštumas. Tokie miestai kaip sostinė Pekinas ar Kinijos finansų centras Šanchajus ir kt. dūsta nuo teršalų. Tai tik paspartina įvairių ligų plitimą. Nors Kinijos vyriausybė kovai su tarša miestuose pastaruoju metu skyrė daug dėmesio, rūkymo problemai dėmesio stokojama.

Dauguma didžiųjų Kinijos miestų yra priėmę savivaldos lygio įstatymus dėl rūkymo. Deja, PSO ekspertų teigimu, daugelis jų visiškai neatitinka pasaulinių standartų. Be to, pasak organizacijos, jeigu norima spręsti problemą iš esmės, reikia kovoti su rūkymu nacionaliniu, o ne savivaldos lygiu.

Šių metų pradžioje Kinijos vyriausybė ėmėsi tam tikrų griežtų veiksmų prieš tabako pramonę – Finansų ir Mokesčių ministerijų pareigūnai paskelbė, jog buvo padidinti tam tikri mokesčiai, kurie nulėmė ir cigarečių kainos augimą. Kinijos sostinės Pekino valdžia oficialiai patvirtino gerokai griežtesnius teisės aktus, pagal kuriuos rūkyti uždrausta daugelyje miesto kavinių ir restoranų.

Aktyvistai, kovojantys su rūkymu Kinijoje, sako, kad šių reformų nepakaks. Wu Yiqunas – vienas iš jų – teigė, kad bent jau kol kas Kinijos vyriausybės veiksmai prieš tabako pramonę tėra simboliniai.

"Jeigu palygintume su kitomis pasaulio valstybėmis, Kinijos tabako kontrolei dar reikia nukeliauti labai labai ilgą kelią", – aiškino W.Yiqunas.

Vyriausybė abejinga?

Kodėl Kinijoje tabako kontrolės įstatymai taip sunkiai skinasi kelią?

Daugelyje pasaulio šalių ant cigarečių pakuočių klijuojamos pažeistų plaučių, dantų ir kitų žmogaus organų fotografijos, turinčios atgrasyti žmones nuo šio žalingo įpročio. Bet Kinijoje ši iniciatyva nesulaukė vyriausybės palaikymo.

Aktyvistas W.Yiqunas sutiko, kad toks sprendimas būtų paprastas, pigus ir ganėtinai efektyvus, mat daugelis kinų cigaretes net dovanoja kaip dovanas savo artimiesiems ir pažįstamiems.

"Juk niekas nenorėtų gauti dovanos, ant kurios pavaizduoti tokie dalykai", – komentavo aktyvistas.

Tačiau Kinijos centrinė valdžia bent jau kol kas tokio plano nepalaimino, nepaisant to, kad toks reikalavimas galioja jau 60-yje pasaulio valstybių ir daugelio ekspertų vertinamas kaip pakankamai efektyvus.

Atsakydami į klausimą, kodėl nenori, kad rūkaliai ant pakelių matytų šio itin žalingo įpročio sukeliamus padarinius, Kinijos delegacijos atstovai vienoje PSO organizuotoje konferencijoje atrėžė, jog tokie atvaizdai "įžeistų ir parodytų nepagarbą visuomenei".

Kalti lobistai

Tiesa, aktyvistai mano, kad problemos šaknys – visai kitur. Ir teiginiai apie neva prastos išvaizdos cigarečių pakelius – tik oficiali versija.

Aktyvistų teigimu, rūkalų gaminimą ir kontrolę Kinijoje prižiūri ta pati valstybinė organizacija. Kitaip sakant, ši įstaiga – vienu metu ir žaidėjas, ir teisėjas.

"Tie patys asmenys dirba ir Kinijos nacionalinėje tabako korporacijoje (KNTK), kuri cigaretes gamina, ir Valstybinėje tabako monopolio administracijoje, kuri turėtų riboti rūkymą šalyje. Net abiejų įstaigų direktorius – tas pats asmuo", – patvirtino teisininkas Li Enze. Tad, anot jo, sunku būtų tikėtis, kad organizacija, kuri generuoja pelną iš rūkalų, pati imtų riboti šį verslą.

Pelnas, kurį susižeria valstybinis monopolininkas KNTK, yra daugiau nei įspūdingas – skaičiuojama, kad korporacija kasmet gauna po 6,4 mlrd. JAV dolerių pelno. Tai sudaro apie ketvirtadalį korporacijos pajamų. Būtent iš pelno gautais pinigais KNTK papildo vyriausybės biudžetą.

Netgi ketvirtoji pagal pajamas pasaulio bendrovė, valdoma Kinijos valdžios, Kinijos nacionalinė naftos korporacija (angl. China National Petroleum Corporation) ir pirmoji pagal pajamas pasaulyje telekomunikacijų bendrovė Kinijos mobiliųjų komunikacijų korporacija (angl. China Mobile Communications Corporation), taip pat priklausanti valstybei, sumoka į Kinijos biudžetą mažiau pinigų nei tabako milžinas KNTK.

Taigi, tabako pramonė tokia įtakinga, kad jos veto tabako gaminių draudimui Kinijoje – reikšmingas. Tabako pramonėje Kinijoje dirba milijonai darbininkų ir vyriausybė nenori rizikuoti jų darbo vietomis.

Aktyvistas W.Yiqunas, žinoma, sukritikavo tokią praktiką – pasak jo, nė vienos pasaulio valstybės vyriausybė neturėtų finansiškai priklausyti nuo įplaukų, kurios gautos žalojant šalies gyventojų sveikatą.

Jo teigimu, milijardai dolerių pelno verčia abejoti, kad situacija Kinijoje iš esmės pasikeis.