Tokio specialaus biudžeto projektą dar turi priimti opozicijos kontroliuojamas parlamentas.

Pinigai būtų naudojami pramonei, kurią paveikė JAV įvesti 20 proc. muitai, ir žmonėms paremti, nurodė vyriausybė.

Projektas taip pat apima 150 mlrd. naujųjų Taivano dolerių salos gynybai, pavyzdžiui, papildomų pakrančių apsaugos patrulinių laivų pirkimui, dronų gamybai ir kariuomenės vadovavimo bei kontrolės sistemų stiprinimui.

Gynybos ministras Wellingtonas Koo (Velingtonas Ku) sakė, kad su šiuo finansavimu bus padidinta salos kovinė parengtis ir užtikrintas operatyvinis atsparumas Kinijai didinant spaudimą Taivanui.

„Pastaraisiais metais Kinija intensyvina „pilkosios zonos“ puldinėjimus ir karinį bauginimą, – sakė W. Koo. – Negalime ignoruoti tokių grėsmių egzistavimo. Privalome jas matyti ir išlaikyti budrumą.“

Kinija tvirtina, kad savarankiškas Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad jį susigrąžintų, tad sala gyvena nuolatinės invazijos grėsmės sąlygomis.

Pastarąjį dešimtmetį Taivanas didino išlaidas karinei įrangai ir ginkluotei, bet vis tiek yra labai priklausomas nuo Jungtinių Valstijų, kalbant apie Kinijos atakos atgrasymą.

Taivaniečių prezidentas Lai Ching-te (Lai Čingtė) praėjusį mėnesį sakė, kad salos išlaidos gynybai iki 2030 metų turėtų pasiekti 5 proc. BVP.

Jo vyriausybė taip pat paskelbė planus padidinti 2026 metų gynybos biudžetą iki 3,32 proc. BVP.