„Jei vidaus stabilumas taps rimta problema, ar ekonomikos sulėtėjimas taps rimta problema, su kuria aukščiausi lyderiai nesugebės susitvarkyti, tuomet turime būti labai atsargūs. Turime pasiruošti blogiausiam atvejui – kariniam konfliktui“, – interviu „Reuters“ sakė J. Wu.

Kinijos ekonomika, nors ir auga, šiemet turėtų sulėtėti iki 30 metų žemumų. J. Wu teigimu, šiuo metu Kinijos ekonomikos situacija yra vidutiniška, tačiau, tikino politikas, būtina stebėti visuomenės nuotaikas šalyje.

„Galbūt pačiu prezidentu Xi Jinpingu, jo sugebėjimu palaikyti Kinijos augimą, bus abejojama. Tai gali priversti Kinijos vadovus nuspręsti imtis išorinių veiksmų ir taip nukreipti dėmesį šalies viduje“, – tvirtino J. Wu.

Kinijos karinė agresija regione tapo „labai rimtu įtampos šaltiniu“, darančiu poveikį daugeliui šalių, sakė ministras ir tuo pačiu pabrėžė, kad Taivanas daro viską, kad užtikrintų taiką.

„Mes tikimės, kad Taivanas ir Kinija gali sugyventi taikiai, tačiau matome Kinijos keliamas problemas ir bandome jas spręsti“, – sakė J. Wu.

Taivano diplomatijos vadovas taip pat aptarė padėtį Honkonge, kur jau penkis mėnesius vyksta prodemokratiniai protestai. Pasak jo, Taivanas daug ko išmoko iš protestų Honkonge.

„Žmonės čia supranta, kad su „viena šalis, dvi sistemos“ modeliu Honkonge yra kažkas ne taip. Taivano žmonės nenori atsidurti tokioje pat situacijoje“, – sakė J. Wu.

Pekinas ne kartą siūlė valdyti Taivaną pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą, pagal kurį teritorijai garantuojamos tam tikros laisvės, tačiau nepriklausoma sala niekada nerodė noro būti valdoma autokratinės Kinijos.

J. Wu pažadėjo remti laisvės ir demokratijos siekiantiems Honkongo žmonėms ir, esant reikalui, „suteikti pagalbą atskiriems gyventojams“. Tiesa, Taivano užsienio reikalų ministras nepaaiškino, kokia tai galėtų pagalba, tik pabrėžė, kad Taivanas nesikiš į protestus Honkonge.