Kai išgirsti Marselio miesto vardą, prieš akis iškyla žydroji Prancūzijos pakrantė. Tiesa, šis miražas – apgaulingas. Šio didmiesčio gatvėse, regis, verda visai kitoks gyvenimas.

Tamsios skersgatvių paslaptys

Didžiausias Prancūzijos uostamiestis Marselis veikiau primena Meksikos miestus ir miestelius, kuriuose vyksta narkotikų prekeivių karai, nei turistų pamėgtą jaukų kampelį prie Viduržemio jūros.

Vietos policijos pareigūnai sako, kad narkotikų prekyba mieste kunkuliuote kunkuliuoja. Vis daugiau žmonių verčiasi šiuo verslu, maža to, jaunimas sparčiai skinasi kelią į narkotikų prekeivių gaujas.

Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ žurnalistai dalyvavo tradicinėje policijos operacijoje prieš narkotikų prekeivius viename Marselio priemiesčių.

Policijos automobiliai, kuriais į šiaurinį priemiestį atvyko pareigūnai, specialiai nepažymėti.

Mieste jau tamsu. Pareigūnai suka ratus aplinkui vieną namą. Pasak pareigūnų, tai kasdienis jų darbas – šmirinėti tarp beveidžių pastatų, ieškoti svaigalų prekeivių ir pirkėjų.

Staiga pasigirsta šauksmas: „Aaaa...“ Garsas nuaidi per namų kiemus ir skersgatvius. Kaip sako policijos pareigūnai, taip šaukia vaikai, dažniausiai jiems yra po 15 metų. Jie – stebėtojai, laukiantys policijos ir pranešantys apie pareigūnus.

Tyrėjai pasakoja ne sykį matę, kad visus automobilius, kurie atvyksta į Font-Vert, le Clos la Rose ir la Castellan rajonus, seka mopedai.

Šie rajonai, anot pareigūnų, narkotikų prekybos centrai, į kuriuos dažniausiai užsuka pirkėjai.

Antai, staiga prie vieno iš pastatų sustoja juodas „Volkswagen“ markės automobilis. Iš keleivio vietos iššoka vyras ir sprunka į skersgatvį. Vienas pareigūnų seka jį, tačiau greitai grįžta atgal, o vyras dingsta skersgatvyje, ten, kaip sako grįžęs pareigūnas, veikiausiai yra apie dešimt gaujos narių, jų šešėliai matyti ant gatvės grindinio.

„Pernelyg pavojinga ten eiti“, – raportuoja policininkas. Automobilio vairuotojas policijai žinomas, tačiau pareigūnai negali jo suimti, nes jis liko automobilyje ir nieko nepadarė.

Pareigūnai pripažįsta, kad jiems nelengva sunaikinti tokius mažus narkotikų prekybos tinklus. Pirma, suėmus jų narius nieko doro nepeši, antra, retas kuris įtariamasis vėliau pasodinamas į kalėjimą.

„Jie turi mažai ryšių su tikruoju organizuotu nusikaltimu“, – paaiškino Marselio teismo prokuroras Jacquesas Dallestas. Pasak kaltintojo, nors per pastarąjį dešimtmetį mieste sulaikytų narkotikus pardavinėjančių asmenų skaičius išaugo beveik 145 proc., tokių, kurie buvo pasodinti už tai į kalėjimus, – dešimtys.

Vis jaunesni nusikaltėliai

Tiesa, Marselio kovos su narkotikų prekyba pareigūnai džiaugiasi, kad per pastaruosius kelerius metus jiems pavyko suimti kelis smulkius narkotikų baronus.

Vietos policijai talkino iš Paryžiaus atsiųstas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Alainas Gardre'as. Jis kalbėjosi su „Le Monde“ žurnalistais.

Pareigūnas pasakojo, kad suėmimai sukėlė Marselyje naują smurto bangą.

„Kai kurios pozicijos liko laisvos, todėl jaunimas bando jas perimti“, – pasakojo pareigūnas.

Marselio policijos kova su narkotikų baronais tęsiasi jau trejus metus.

„2010 m. Marselyje buvo įvykdytos 54 žmogžudystės ir pasikėsinimai nužudyti, iš jų 17 buvo susiję su narkotikų prekeivių gaujomis. 2011-aisiais padarytos 38 žmogžudystės, iš jų 20 buvo susijusios su gaujų karais“, – reziumavo Roland'as Gauze'as, vienos Marselio policijos nuovadų tyrėjas.

Tačiau praėjusių metų pabaiga Prancūzijoje buvo kaip niekada kruvina. Nemažai šalies dienraščių 2011 m. gruodį pavadino kruvinuoju.

Vos per keturias savaites policijai teko aiškintis net keturias žmogžudystes, tarp jų – policininko. Šis buvo nušautas kalašnikovu. Kiti nužudytieji buvo gerai žinomi policijai, nes vertėsi narkotikų prekyba.

Pareigūnų teigimu, išpuoliai Marselio priemiesčiuose vykdomi tradiciškai. Du arba trys kaukėti užpuolikai, ginkluoti kalašnikovais, prisiartina prie aukos, iššaudo į savo auką visą apkabą, o tada skubiai, kaip ir atvyko, palieka žmogžudystės vietą.

„Uždirbti pinigų šiame versle labai lengva, todėl daugelis jų ryžtasi žudyti“, – sakė Yvesas Robert'as, didžiausios Marselio policijos profsąjungos atstovas.

Įmantri prekybos schema

Tyrėjai tvirtina, kad kiekvienoje gaujoje yra apie dešimt jaunuolių, kurių amžius svyruoja nuo 14 iki 25 metų. Gaujos prekiauja narkotikais įvairiuose pastatuose. Daugiausia parduodama marihuanos ir hašišo.

Kiekvieną rytą gaujų vadai suskirsto darbus, nurodo kuriose vietose bus prekiaujama. Be to, jie prižiūri, kad nė vienas jų talkininkų neužmigtų ar nebūtų išsiblaškęs. Prekiaujama dviem pamainomis. Pirmoji pamaina imasi darbo po pietų ir prekiauja iki vėlyvo vakaro, antroji – nuo vakaro iki vidurnakčio.

Nė vienas pardavėjų negali palikti savo posto tol, kol kas nors jo nepakeičia.

Kaip pasakojo pareigūnai, vienas rajono gyventojas net buvo įsigudrinęs parūpinti prekeiviams maisto už deramą atlygį.

Prekeiviai nebijo vietos policijos, nes daugelis eilinių pareigūnų nedrįsta įžengti į jų tvirtovę. Kartais pardavėjai net rodo pareigūnams įvairius gestus.

Be prekeivių, narkotikų platinimo schemoje neapsieinama be vadinamųjų varovų. Jie, kaip prekybos agentai, ieško klientų.

Svarbūs ir narkotikų tiekėjai. Pasak pareigūnų, šie dažniausiai tūno namie, nors uždirba daugiausia pinigų. Be to, narkotikų prekyboje svarbią vietą užima vadinamosios auklės. Šios nėra įsivėlusios į prekybą, be to, dažniausiai nėra policijos akiratyje.

Auklėmis dažniausiai būna dailiosios lyties atstovės – skurde gyvenančios vienišos motinos su vaikais.

Marselyje šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų, sudaro apie 10 proc. šeimų – tris kartus daugiau nei bet kuriame kitame Prancūzijos mieste. Šios moterys mainais į pinigus arba maistą savo namuose arba rūsiuose slepia narkotikus arba dideles sumas pinigų.

Per kiekvieną kratą tokiuose namuose, kaip sako pareigūnai, randama to paties: keliasdešimt kilogramų kanapių, marihuanos arba hašišo, keletas milijonų eurų grynaisiais, keletas ginklų.

Su prekyba susijusių asmenų atlygiai svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tiesa, tokius pinigus gauna tik pasižymėję prekeiviai, ne tokie apsukrūs tenkinasi 1,5 tūkst. eurų atlygiu.

Tačiau tokios pajamos Marselyje, kuriame nemažai žmonių apskritai neturi darbo, nemenkos. Remiantis statistika, mieste dirba tik apie ketvirtadalį žmonių, kurie neturi universiteto diplomo, o dauguma gyventojų tenkinasi vidutine 832 eurų per mėnesį alga.

Antai, Abdelis – buvęs narkotikų prekeivis. Jis su žmona augina du vaikus, o per mėnesį šeima uždirba apie 800 eurų.

32 metų vyras praleido penkerius metus kalėjime, o dabar niekaip nepavyksta rasti darbo. Vyras bijo, kad nepriteklius privers jį grįžti prie juodų darbų.

Policijos pareigūnas Jeanas Louisas Martini sako, kad policijai nepavyks vienai susitvarkyti su narkotikų prekeiviais. Pasak jo, būtina gerinti socialinę ir ekonominę padėtį mieste.

Nors Marselyje per pastaruosius 20 metų kovos su narkotikų prekeiviais pareigūnų skaičius išaugo dukart, kovoti su gaujomis pareigūnams – sunku.

Sociologas Laurent'as Mucchielli taip pat konstatavo, kad kovoti su narkotikų mafija tradiciniais būdais neįmanoma.

„Šie skaičiai (policijos) juokingi, palyginti su tuo, kokia yra reali padėtis“, – konstatavo sociologas.