Kyjivo rėmėjai Europoje baiminasi, kad Amerikos prezidentas gali priversti Ukrainą sudaryti jai nepalankų taikos susitarimą, dėl kurio V. Putinas atsidurs stipresnėse pozicijose. Į NATO gynybos ministrų susitikimą atvykusiam Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriui buvo užduotas klausimas: ar tai atlygis diktatoriams, kurie naudoja jėgą, kad pasiimtų tai, ko nori?
„Čia nėra jokios išdavystės. Tai pripažinimas, kad visas pasaulis ir Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos taika, suderėta taika, kaip yra sakęs prezidentas D. Trumpas, žudymo sustabdymu. Taigi tam reikės, kad abi pusės pripažintų dalykus, kurių nenori“, – aiškino JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
Pentagono vadovas rėžė, kad Kyjivo prisijungimas prie NATO – nerealus. Be to, pareiškė, kad grįžimas prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014-ųjų, prieš Rusijai įsiveržiant į Krymą ir Rytų Ukrainą, taip pat nerealus tikslas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vokietijos gynybos ministras pareiškė, kad apgailestauja dėl D. Trumpo administracijos padarytų nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos.
„Akivaizdu, kad jokie susitarimai už mūsų nugarų neveiks. Bet kokiame susitarime turės dalyvauti ir Ukraina, ir Europa, o tai rodo, kad nuolaidžiavimas taip pat visada, visada žlunga. Taigi Ukraina ir toliau priešinsis, o Europa ir toliau palaikys Ukrainą“, – teigė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Jai antrino ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.
„Negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos. Ir Ukrainos balsas turi būti visų derybų centre. Kaip jau sakiau, ukrainiečiai kovoja drąsiai. Mūsų darbas, mūsų, gynybos ministrų, darbas čia, NATO, yra sudaryti jiems geriausias sąlygas užtikrinti ilgalaikę taiką pasitelkiant jėgą“, – tikino Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey.
Prancūzija pasisakė stipriau. Pasak jų gynybos ministro, NATO atėjo lemtinga akimirka, kai reikės apsispręsti dėl savo ateities.
„Žmonės tai vadina svarbiausiu, stipriausiu kariniu aljansu istorijoje. Istoriškai tai tiesa, tačiau klausimas, ar tai bus tiesa ir po 10 ar 15 metų?“ – klausė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Briuselyje esanti ir Lietuvos krašto apsaugos ministrė tvirtino, kad šios dienos situacija galbūt privers Europą atsibusti.
„Po Antrojo pasaulinio karo amerikiečiai plėtojo savo gynybos pramonę ir kariuomenę. Ką darė Europa? Investavo į ekonomiką. Dabar matome, kad tai nebuvo teisingas kelias, ir tai bus labai greitas sprendimas: ar mes atsibusime, ar iš tikrųjų mūsų gynybos pramonė ir mūsų ginkluotosios pajėgos, mūsų pajėgumai vystysis labai greitai ir labai reikšmingai, ar mes atsidursime labai sunkioje padėtyje, kalbant diplomatiškai“, – šnekėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Panašiai kalbėjo ir Švedijos kolega.
„Turėtume sutelkti dėmesį į atgrasymą ir gynybą ir užtikrinti, kad NATO išliktų stipri ir kad galėtume apginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą. Manau, bus visiškai aišku, kad europiečiai sąjungininkai taip pat turi prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą. Mes judame teisinga trajektorija, kai kalbama apie investicijas į gynybą. Tačiau reikia padaryti daugiau. Akivaizdu“, – kalbėjo Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
2014-aisiais, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO šalys įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai bent iki 2 procentų BVP.
Po dešimtmečio tai įgyvendino 23 iš 32 narių. Nors D. Trumpas reikalauja 5 procentų, NATO vadovas sako, kad tikslas – bent 3 procentai.
„Turime didinti išlaidas gynybai, nes žinome, kad jei to nedarysime, po 4 metų negalėsime apsisaugoti“, – teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
