„Mes išsiuntėme į Jungtines Valstijas keturis aplankus šio teroristų vadovo ekstradicijai. Mes pateiksime jiems daugiau įrodymų negu jie nori“, – parlamentui sakė B. Yildirimas.

F. Gulenas gyvena Jungtinėse Valstijose, į kurias pasitraukė 1999 metais. Jis neigia esantis kaip nors susijęs su nesėkmingu puču.

Turkijos premjeras paragino Jungtines Valstijas „liautis ginti tą išdaviką“, sakydamas kalbą savo valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP).

„Nė kiek neabejojame dėl (perversmo) prigimties. Tai aišku kaip dieną“, – pridūrė jis.

„Žinome, kas jį surengė ir kas vadovavo“, – sakė B. Yildirimas, kalbėdamas apie „lygiagrečią teroristinę organizaciją“, kuriai, anot Turkijos, vadovauja F. Gulenas.

B. Yildirimas savo kalbą pradėjo pareiškęs pagarbą „demokratijos kankiniams“ ir sakė, kad parlamentas dabar yra „veteranas“, nes jo pastatas buvo smarkiai apgadintas per perversmininkų aviacijos smūgius.

„Liepos 15-oji parodė, kad tankų galia pralaimėjo žmonių galiai. Ši šalis semiasi stiprybės iš žmonių, o ne iš tankų“, – pabrėžė jis.

„Šis parlamentas matė apsčiai perversmų, bet nei vienas perversmas nemėtė bombų ant parlamento“, – pridūrė premjeras, turėdamas omenyje tris sėkmingus perversmus, kuriuos armija surengė nuo 1960 metų, taip pat 1997-ųjų perversmą, nuvertusį islamistų vyriausybę nepraliejant kraujo.

„Nei vienas iš tų perversmų nebuvo nukreipęs ginklų į savo liaudį, nei vienas iš perversmų nebombardavo savo žmonių“, – sakė B. Yildirimas.

Jo kalbą dažnai pertraukdavo plojimai, o partijos šalininkai parlamente mojavo Turkijos vėliavomis.

Neteikia reikšmės

„Čia aukščiausia ... įstatymo valdžia. Netikiu, kad ši vyriausybė kreips dėmesį į ką nors, kas nėra teisiškai pagrįsta, – sakė jis. – Beje, vieną dieną aš mirsiu. Ar mirsiu savo lovoje, ar kalėjime, man nesvarbu.“

CNN R.T.Erdoganas sakė, kad oficialus prašymas išduoti 75 metų F.Guleną bus pateiktas artimiausiomis dienomis.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad Ankarai reikės pateikti „įrodymus, ne įtarimus“ dėl F.Guleno.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) antradienį pranešė, kad jo vyriausybė išsiuntė Vašingtonui keturis dosjė dėl pamokslininko.

„Mes išsiuntėme į Jungtines Valstijas keturis aplankus šio teroristų vadovo ekstradicijai. Mes pateiksime jiems daugiau įrodymų negu jie nori“, – parlamentui sakė B.Yildirimas.

Turkijos premjeras paragino Jungtines Valstijas „liautis ginti tą išdaviką“, sakydamas kalbą savo valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP).

„Nė kiek neabejojame dėl (perversmo) prigimties. Tai aišku kaip dieną“, – pridūrė jis.

 Siekė susigrąžinti ir anksčiau

Turkijos vyriausybė ir anksčiau nesėkmingai siekė F.Guleno išdavimo – po 2013 metais Turkiją sukrėtusio korupcijos skandalo, dėl kurio turėjo atsistatydinti trys ministrai.

„Kadangi tai nebuvo teisiniai reikalavimai, JAV vyriausybė nekreipė dėmesio, nevertino jų rimtai“, – sakė F.Gulenas.

„Tai nebuvo priimtini, protingi ir teisiniai prašymai ... Dabar per šį bandymą įvykdyti perversmą jie, regis, sustiprino savo pozicijas. Jie bandys padaryti tą patį“, – sakė jis.

Perversmą smerkia

Be to, kad neigė savo dalyvavimą, F.Gulenas „pasmerkė“ bandymą įvykdyti perversmą, per kurį žuvo mažiausiai 300 žmonių.

„Visada buvau prieš karinius įsikišimus į vidaus politiką“, – sakė F. Gulenas, kuris nesėkmingą penktadienio pučą pavadino „išdavyste, Turkijos valstybės išdavimu“.

Jis sakė, kad jei iš anksto būtų žinojęs apie planus nuversti vyriausybę, būtų paraginęs sąmokslininkus dar kartą pagalvoti.

„Būčiau ... pasakęs, (kad) jei esi nacionalistas pagal savo vertybes, prašom nebandyti tokio dalyko“, – sakė F.Gulenas.

Tuo pačiu jis išreiškė susirūpinimą, kad Turkijos vyriausybė tolsta nuo demokratinių principų.

„Esant tokiam baisiam paveikslui nebeįmanoma kalbėti apie demokratiją, – sakė jis. – Toks režimas labiau primena kokį klaną ar gentinę administraciją.“

F. Gulenas, kuris, kaip sako jo aplinkos žmonės, serga diabetu ir širdies ir kraujagyslių liga, atrodė aiškiai pavargęs ir prisipažino dvejus metus beveik neišeinantis iš namų.

Nors jam gali ir nerūpėti jo paties likimas, jis sakė, kad labai nerimauja dėl blogėjančių JAV ir NATO sąjungininkės Turkijos santykių.

Opozicijos lyderis priminė, kad turkų kariai kovojo petys į petį su amerikiečiais per Korėjos karą ir kad abi šalys dešimtmečius buvo artimos sąjungininkės transatlantiniame kariniame aljanse, prie kurio Turkija prisijungė 1952 metais.

„Jeigu bus atskirta nuo NATO, Turkija pateks į problemų chaosą. Ji save sunaikintų. Ji tikrai save pribaigtų“, – sakė F.Gulenas.

„Jungtinės Valstijos galėtų rasti kitų galimybių, bet aš galvoju, kad Turkijai reikia Jungtinių Valstijų partnerystės labiau nei JAV reikia turkų partnerystės“, – pridūrė jis.

Palygino su „Islamo valstybe“

Turkijos ministro pirmininko pavaduotojas palygino JAV gyvenančio turkų dvasininko, kaltinamo organizavus nevykusį pučą, judėjimą su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Ministro pirmininko pavaduotojas Numanas Kurtulmusas (Numanas Kurtulmušas) antradienį žurnalistams sakė, kad Fethullah Guleno (Fetchula Giuleno) judėjimas remiasi iškrypusia religine ideologija, kuri „nė kiek nesiskiria nuo IS“.

Pasak jo, jeigu jiems būtų pasisekę, F. Guleno judėjimas „sugrąžintų Turkiją 40-50 metų į praeitį, suskaldytų šalį panašiai kaip Sirijoje“.