- Viljama Sudikienė, AFP
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkija nutraukė prieigą prie visuomeninių Vokietijos ir Jungtinių Valstijų transliuotojų, tai gresia nauja diplomatine įtampa vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą.
Ankaros teismas ketvirtadienio vakarą uždraudė prieigą prie „Deutsche Welle“ ir „Voice of America“, kai abu transliuotojai nepateikė paraiškų vietos transliavimo licencijoms gauti, jų reikalaujama pagal šiais metais priimtus reglamentus. Abu tvirtino, kad Turkijos žiniasklaidos reguliavimo institucijos RTUK išduota vietos licencija pažeistų jų nepriklausomybę ir leistų Ankarai cenzūruoti turinį.
Teisių gynėjai teigė, jog Turkijos sprendimas pabrėžia žodžio laisvės eroziją artėjant kitų metų visuotiniams rinkimams, sunkiausiems jau du dešimtmečius valdančiam Recepui Tayyipui Erdoganui. Tai taip pat grasina įžiebti naują įtampą Turkijos santykiuose su dviem svarbiausiomis Vakarų sąjungininkėmis ir prekybos partnerėmis.
Transliuotojai nutilo po NATO viršūnių susitikimo, per kurį JAV prezidentas Joe Bidenas gyrė R. T. Erdoganą, atsiėmusį savo prieštaravimus Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų gynybos Aljansą. JAV valstybės departamentas kritikavo naujas taisykles, kai vasarį jos įsigaliojo pirmą kartą, pabrėžęs, jog „laisva žiniasklaida būtina tvirtai demokratijai“.
Naujasis žiniasklaidos reglamentas taikomas užsienio garso ir vaizdo turinio tiekėjams Turkijoje. Penktadienį abu naujienų portalai Turkijoje buvo nepasiekiami be VPN technologijos, kuri paslepia vartotojų buvimo vietą. Abu portalai savo socialinės žiniasklaidos paskyrose pasidalijo nurodymais, kaip naudotis VPN, norint pasiekti jų turinį.
„Deutsche Welle“ generalinis direktorius Peteris Limburgas sakė, kad jo agentūra atsisakė prašyti Turkijos licencijos, nes tai pakenktų nepriklausomam transliavimui. „Ilgiame susirašinėjime, taip pat asmeniniuose pokalbiuose su žiniasklaidos stebėjimo agentūros vadovu paaiškinome, kodėl DW negali kreiptis dėl tokios licencijos“, – sakoma P. Limburgo pranešime. "Pavyzdžiui, licencijuota žiniasklaida Turkijoje įpareigota ištrinti internetinį turinį, kurį RTUK laiko netinkamu. Tai nepriimtina nepriklausomai žiniasklaidos organizacijai, - pridūrė jis. - DW imsis teisinių veiksmų prieš dabar įvestą prieigos draudimą“.
Baudžiamosios bylos
Spaudos laisvės gynėjai ir opozicija vis labiau nerimauja dėl žiniasklaidos laisvių erozijos Turkijoje, kur dauguma žiniasklaidos priemonių yra vyriausybei palankių verslininkų rankose arba kontroliuojama valstybės. Turkijos žiniasklaidos reguliavimo tarnybos narys Ilhanas Tasci, atstovaujantis pagrindinei opozicinei CHP partijai, sakė, kad sprendimas kelia abejonių, ar Turkija vis dar yra „pažangi demokratija“.
Turkija, po nepavykusio 2016 m. perversmo įkalinusi daugybė žurnalistų, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ spaudos laisvės indekse užima 149 vietą tarp 180 šalių. Ketvirtadienį po NATO viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje R. T. Erdoganą akivaizdžiai suerzino teiginiai, kad jis varžo spaudą. „Mano šalyje šiuo metu nėra žurnalistų, kurie būtų kalėjime dėl savo nuomonės. Yra tik baudžiamosios bylos“, – sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdogano valdančioji AKP partija taip pat nori priimti kitą įstatymą, pagal kurį žmonės galėtų būti uždaryti trejiems metams už „dezinformacijos“ skleidimą – žurnalistų organizacijos protestuoja prieš tokį įstatymo projektą. Vyriausybė pareiškė projektą svarstysianti spalį, atsisakiusi ankstesnio bandymo kuo skubiau prastumti jį parlamente.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...