Ankaros teismas ketvirtadienio vakarą uždraudė prieigą prie „Deutsche Welle“ ir „Voice of America“, kai abu transliuotojai nepateikė paraiškų vietos transliavimo licencijoms gauti, jų reikalaujama pagal šiais metais priimtus reglamentus. Abu tvirtino, kad Turkijos žiniasklaidos reguliavimo institucijos RTUK išduota vietos licencija pažeistų jų nepriklausomybę ir leistų Ankarai cenzūruoti turinį.

Teisių gynėjai teigė, jog Turkijos sprendimas pabrėžia žodžio laisvės eroziją artėjant kitų metų visuotiniams rinkimams, sunkiausiems jau du dešimtmečius valdančiam Recepui Tayyipui Erdoganui. Tai taip pat grasina įžiebti naują įtampą Turkijos santykiuose su dviem svarbiausiomis Vakarų sąjungininkėmis ir prekybos partnerėmis.

Transliuotojai nutilo po NATO viršūnių susitikimo, per kurį JAV prezidentas Joe Bidenas gyrė R. T. Erdoganą, atsiėmusį savo prieštaravimus Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų gynybos Aljansą. JAV valstybės departamentas kritikavo naujas taisykles, kai vasarį jos įsigaliojo pirmą kartą, pabrėžęs, jog „laisva žiniasklaida būtina tvirtai demokratijai“.

Naujasis žiniasklaidos reglamentas taikomas užsienio garso ir vaizdo turinio tiekėjams Turkijoje. Penktadienį abu naujienų portalai Turkijoje buvo nepasiekiami be VPN technologijos, kuri paslepia vartotojų buvimo vietą. Abu portalai savo socialinės žiniasklaidos paskyrose pasidalijo nurodymais, kaip naudotis VPN, norint pasiekti jų turinį.

„Deutsche Welle“ generalinis direktorius Peteris Limburgas sakė, kad jo agentūra atsisakė prašyti Turkijos licencijos, nes tai pakenktų nepriklausomam transliavimui. „Ilgiame susirašinėjime, taip pat asmeniniuose pokalbiuose su žiniasklaidos stebėjimo agentūros vadovu paaiškinome, kodėl DW negali kreiptis dėl tokios licencijos“, – sakoma P. Limburgo pranešime. "Pavyzdžiui, licencijuota žiniasklaida Turkijoje įpareigota ištrinti internetinį turinį, kurį RTUK laiko netinkamu. Tai nepriimtina nepriklausomai žiniasklaidos organizacijai, -  pridūrė jis. - DW imsis teisinių veiksmų prieš dabar įvestą prieigos draudimą“.  

Baudžiamosios bylos

Spaudos laisvės gynėjai ir opozicija vis labiau nerimauja dėl žiniasklaidos laisvių erozijos Turkijoje, kur dauguma žiniasklaidos priemonių yra vyriausybei palankių verslininkų rankose arba kontroliuojama valstybės. Turkijos žiniasklaidos reguliavimo tarnybos narys Ilhanas Tasci, atstovaujantis pagrindinei opozicinei CHP partijai, sakė, kad sprendimas kelia abejonių, ar Turkija vis dar yra „pažangi demokratija“.

Turkija, po nepavykusio 2016 m. perversmo įkalinusi daugybė žurnalistų, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ spaudos laisvės indekse užima 149 vietą tarp 180 šalių. Ketvirtadienį po NATO viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje R. T. Erdoganą akivaizdžiai suerzino teiginiai, kad jis varžo spaudą. „Mano šalyje šiuo metu nėra žurnalistų, kurie būtų kalėjime dėl savo nuomonės. Yra tik baudžiamosios bylos“, – sakė R. T. Erdoganas.

R. T. Erdogano valdančioji AKP partija taip pat nori priimti kitą įstatymą, pagal kurį žmonės galėtų būti uždaryti trejiems metams už „dezinformacijos“ skleidimą – žurnalistų organizacijos protestuoja prieš tokį įstatymo projektą. Vyriausybė pareiškė projektą svarstysianti spalį, atsisakiusi ankstesnio bandymo kuo skubiau prastumti jį parlamente.