Remiantis kaltinamuoju aktu, įtariamieji ignoravo draudimą rengti mitingus, įvestą kartu su kitomis priemonėmis koronaviruso plitimui sulėtinti, informavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Jos žiniomis, prokurorai prašo pasiųsti už grotų laikotarpiui nuo pusmečio iki trejų metų įtariamuosius, „nesilaikiusius įstatymo“ dėl „dalyvavimo neteisėtuose mitinguose ir atsisakymo išsiskirstyti nepaisant įspėjimų“.

Pirmojo teismo posėdžio data dar nepaskelbta.

Šis protesto judėjimas, keliantis didžiausią per pastaruosius metus iššūkį R. T. Erdogano valdymui, užgimė turkų lyderiui šių metų pradžioje paskyrus ilgametį valdančiosios partijos narį Melihą Bulu (Melichą Bulu) Bosforo (Bogazici) universiteto rektoriumi.

Mitingai prasidėjo universiteto teritorijoje, o paskui išplito į Stambulo ir kitų didmiesčių gatves, tokias akcijas parėmus vyriausybės oponentams ir platesnių LGBT teisių šalininkams.

Kaltinamajame akte konkrečiai nurodomas vasario 1 dieną Stambule surengtas protestas, per kurį kelios demonstrantų grupės nepaisydamos policijos įspėjimų pasiliko prie užrakintų universiteto vartų.

Policija tą dieną apsupo ir sulaikė 108 žmones. 97 iš jų vėliau buvo paleisti, o prokurorai iškėlė jiems bylas, pažymima kaltinamajame akte.

Prokuratūra atskirai vykdo tyrimus 11 likusių asmenų atžvilgiu; iš jų vienas yra nepilnametis.

Šios studentų demonstracijos primena apie 2013 metais kilusius protestus prieš planus nugriauti vieną Stambulo parką. Vėliau mitingai išplito visoje šalyje ir tapo pirmąja rimta politine dilema R. T. Erdoganui.

Valstybės vadovas palygino protestavusius studentus su „teroristais“, o rektorius, kurio paskyrimas išprovokavo demonstracijas, nepaisydamas spaudimo atsisakė atsistatydinti.