- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį pranešė, kad jos vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas.
„Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.
Tai buvo pirmas kartas, kai ES viešai nurodė tikslų laiką, kada Komisija pateiks savo nuomonę. Galutinį sprendimą, ar suteikti šį statusą, dar turės priimti visos 27 bloko narės. Kandidatės statusas – vienas pirmųjų žingsnių narystės ES link.
Pažadų nedalino
Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario mėnesį, V. Zelenskis ėmė siekti, kad Ukraina būtų kuo greičiau priimta į Bendriją, ir pareikalavo atsakymo dėl jos kandidatūros iki šio mėnesio pabaigos.
Nors Kyjivas siekia kuo greičiau prisijungti prie ES, bloko pareigūnai ir vadovai perspėja, kad kelias į narystę yra ilgas ir gali užtrukti metus ar dešimtmečius.
Ukraina galimybę prisijungti prie ES mato kaip būdą sumažinti savo geopolitinį pažeidžiamumą, kurį išryškino Rusijos sukeltas karas.
U. von der Leyen, pasirodžiusi kartu su V. Zelenskiu trumpame pareiškime žiniasklaidai, jokių pažadų nedalino.
„Daug nuveikėte stiprindami teisės viršenybės principą, tačiau vis dar reikia įgyvendinti reformas, pavyzdžiui, kovoje su korupcija, modernizuojant administracinį valdymą, kad būtų lengviau pritraukti investuotojus“, – pažymėjo ji.
Komisijos vadovė daugiau dėmesio skyrė Ukrainos atstatymui, kai karas pasibaigs.
Tai, Pasak U. von der Leyen, „turėtų būti procesas, kurį visiškai kontroliuotų Ukraina“, o ES turėtų būti pasirengusi padėti ir prisidėti prie veiksmų plano, kuris „padėtų Ukrainai žengti europiniu keliu“.
Tikimasi, kad išvada dėl kandidatės statuso bus pateikta prieš birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
Kelios ES šalys, tarp jų Švedija, Danija ir Nyderlandai, nesutinka su tokio statuso suteikimu, o Vokietija savo pozicijos neišsakė.
Kritikai atkreipia dėmesį į dar prieš karą fiksuotas Ukrainos korupcijos problemas ir į tai, kad kitos šalys, pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija ir Albanija, jau buvo toliau pažengusios, siekiant kandidatės statuso.
„Europiečių šeima“
Sprendimą EK greičiausiai priims ateinantį penktadienį, likus savaitei iki EVT posėdžio.
Ši U. von der Leyen kelionė į Ukrainą yra antra nuo karo pradžios. Paskutinį kartą ji lankėsi balandžio pradžioje ir simboliškai įteikė V. Zelenskiui klausimyną, tapsiantį „pagrindu“ diskusijoms dėl Kyjivo europinių siekių artimiausiomis savaitėmis.
Komisijos vadovė tuomet teigė, kad „Ukraina priklauso europiečių šeimai“.
Europos Sąjunga per dviejų milijardų eurų fondą padeda Ukrainai tiekti ginklus ir nuo invazijos suteikė daugiau kaip 700 mln. eurų vertės pagalbos ir paramos. Vis dėlto, kai kurios Bendrijos šalys, įskaitant Vokietiją, kaltinamos per lėtai tiekiančios ginkluotę.
Bendrija taip pat įvedė šešis sankcijų paketus Rusijai, įskaitant embargo dėl jos į bloką siunčiamos anglies ir naftos, taip pat ribojimus prezidentui Vladimirui Putinui artimiems oligarchams ir žiniasklaidos priemonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis atleido iš pareigų Ukrainos ambasadorių Moldovoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Marką Ševčenką iš šalies ambasadoriaus Moldovoje pareigų. ...
-
J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims R. T. Erdoganą1
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) gegužės 9 dieną Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas turkų pareigūnas. ...
-
Vokietijos ekspertai: tarptautinė teisė leidžia dislokuoti Ukrainoje sausumos karius
Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto &s...
-
E. Macronas: prieš pakviesdami V. Putiną į G-20 susitikimą nariai turi susitarti2
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nariai pirmiausia turi susitarti, ar kviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti grupės aukščiaus...
-
Lenkijos premjeras D. Tuskas: prasidėjo nauja prieškarinė era
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. ...
-
Minint Velykas, Prancūzijoje prie visų bažnyčių patruliuos saugumo pajėgų nariai3
Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime...
-
Portugalijoje pristatytas naujasis ministrų kabinetas
Naujasis Portugalijos centro dešiniųjų ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) ketvirtadienį pristatė savo ministrų kabinetą, jo partijai nedidele persvara pasiekus pergalę parlamento rinkimuose. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus3
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...