Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasirašė istorines asociacijos sutartis su Ukraina, Gruzija ir Moldova, šioms trims posovietinėms respublikoms žvelgiant į ateitį Europoje, o ne su senaisiais šeimininkais Maskvoje.

„Tai didi diena Europai... Europos Sąjunga šiandien kaip niekada anksčiau stovi su jumis petys į petį“, - sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) per pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis ir Moldovos premjeras Iurie Leanca (Jurijė Leankė).

H.Van Rompuy pabrėžė, kad susitarimuose „nėra nieko žalinga Rusijai“ ir jie siūlo visoms šalims galimybę „drauge kurti saugesnę ateitį“.

„Šios sutartys yra už kažką, o ne prieš kažką“, – savo ruožtu pabrėžė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).

ES pareigūnai ir anksčiau ne kartą tvirtino, jog Rusija neturi priežasčių nuogąstauti dėl šių susitarimų, numatančių glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius, bet Maskva pasmerkė juos, teigdama, kad šių dokumentų pasirašymas kenkia jos ekonominiams interesams ir yra įsibrovimas į jos tradicinę įtakos zoną.

P.Porošenka pabrėžė, kad asociacijos sutarties pasirašymas žymi naują pradžią Ukrainai su Krymu, kurį Maskva aneksavo kovą, ir tvirtai nukreipia šalį link narystės ES.

Ukraina sumokėjo didžiulę kainą už savo ambicijas tapti Europos dalimi, sakė P.Porošenka, pabrėžęs, jog to reikėjo, nes ant kortos buvo pastatyta šalies ateitis.

„Per pastaruosius mėnesius Ukraina sumokėjo didžiausią galimą kainą, kad išsipildytų jos europinės svajonės“, - sakė prezidentas.

„Tegyvuoja Ukraina, tegyvuoja Europa“, - pasakė P.Porošenka, baigdamas savo kalbą per pasirašymo ceremoniją, kurią stebėjo visų 28 Bendrijos valstybių lyderiai.

Istorinę sutartį P.Porošenko pasirašė parkeriu su užrašu „Ukrainos ir ES asociacija, Vilnius, 2013“ iš Vilniaus viršūnių susitikimo, kuriame pernai lapkritį jo pirmtakas atsisakė patvirtinti susitarimą, tuo sukeldamas krizę šalyje.

Gruzijos premjeras I.Garibašvilis savo ruožtu sakė, kad jo šalis pasirinko demokratiją, reformas ir negrįžtamą europinės integracijos kelią.

Jis taip pat pabrėžė, kad separatistiniai Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai, vienašališkai paskelbę nepriklausomybę, kurią po 2008 metais vykusio trumpo karo su Gruzija oficialiai pripažino Maskva, taip pat pajus glaudesnių ryšių su Bendrija naudą.

„Jūs esate dalininkai šiame projekte“, - sakė I.Garibašvilis.

Tuo tarpu Moldovos vyriausybės vadovas I.Leanca sakė, kad jo šalis pasinaudos visomis asociacijos sutarties teikiamomis galimybėmis, žadėdamas: „Po daugybės pakilimų ir nuosmukių... padarysime viską, kad modernizuotume“ šalį.

Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimis šioms šalims siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai su 28 valstybių bloku, kurie galiausiai gali virsti naryste Bendrijoje.

ES ši penktadienio ceremonija žymi bent jau dalinę sėkmę dėl jos Rytų partnerystės politikos, kuri, kaip buvo sumanyta iš pradžių, taip pat turėjo apimti Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, nors jos vėliau pakeitė taktiką – dėl Rusijos spaudimo ir meilikavimo.

Rytų partnerystės politiką 2009 metais inicijavo Lenkija ir Švedija, netrukus po to, kai daugelis buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių įstojo į ES, – kad pasiūlytų glaudesnius ryšius toliau į rytus esančioms jų kaimynėms.

Neišvengiamai tai virto virvės traukimo varžybomis, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina.

Sutartimis siūloma bendradarbiavimo struktūra, apimanti įvairias ekonomikos ir politikos sritis, tokias kaip energetika, vizos ir užsienio politika, palaikoma teismų nepriklausomybė ir skatinamos pilietinės visuomenės normos per įstatymo valdžią ir korupcijos išgyvendinimą.

Su asociacijos sutartimis susijusiomis prekybos sutartimis siekiama suteikti trims minimoms valstybėms geresnę prieigą prie ES vieningosios rinkos – didžiausios pasaulyje ir turinčios maždaug 500 mln. vartotojų.

EKONOMINĖ NAUDA, ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL REFORMŲ

Ukrainai šio dokumento pasirašymas gali 1 mlrd. eurų padidinti jos eksporto apimtis, padėti šalies plieno, tekstilės ir maisto pramonės šakoms ir sumažinti jos priklausomybę nuo Rusijos rinkos, rodo ES tyrimas.

Sunkius laikus išgyvenanti Ukrainos ekonomika gali papildomai augti 1 proc. - tai būtų didžiulis pasiekimas vyriausybei, siekiančiai stabilizuoti chaotiškus valstybės finansus, pažymima studijoje.

Kalbant apie naudą, kurią gaus ES, ji bus labiau ilgalaikė ir priklausys nuo to, kiek sėkmingi bus šie susitarimai.

Bendrijai teks imtis ilgalaikių pastangų stengiantis padėti šioms šalims įgyvendinti skausmingas, bet būtinas reformas, ypač energetikos sektoriuje, kad Rusija turėtų mažiau svertų jas spausti, sakė Judy Dempsey (Džudi Dempsi) iš Briuselyje įsikūrusio Carnegie (Karnegio) centro Europoje.

Mainais į ES pagalbą ir dosnumą šios trys šalys turės vykdyti griežtą reformų darbotvarkę. Tai tikriausiai pareikalaus permainų, kurios turės rimtų politinių ir socialinių pasekmių.

Artėjant asociacijos sutarčių pasirašymui ES santykiuose su Rusija kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo įvykiai Ukrainoje - geopolitiniu požiūriu strategiškai svarbioje valstybėje, turinčioje 45 mln. gyventojų.

Maskvos remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pernai lapkritį spaudžiamas Rusijos paskutinę minutę atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą. Šis jo žingsnis išprovokavo ne vieną mėnesį trukusius proeuropietiškus protestus, kurie galiausiai vasarį privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.

Naujoji vyriausybė Kijeve pareiškė ryžtą užbaigti sutarties pasirašymą. Tuo tarpu V.Putinas skubiai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir pagrasino surengti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, jeigu kils grėsmė ten gyvenantiems etniniams rusams.

Nuo balandžio vykstantys susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų šalies rytuose jau pareikalavo daugiau nei 400 gyvybių.

Nors atrodo, kad Maskva susitaikė su šių trijų valstybių „netekimu“, ji įspėjo, kad imsis priemonių sumažinti žalą jos ekonominiams interesams, išskirdama galimą ES pagamintų ir dabar atpigsiančių prekių antplūdį per Ukrainą.

Bendrija, siekdama išsklaidyti tokius Maskvos būgštavimus, sutiko kito mėnesio pradžioje politiniu lygiu surengti derybas trišales derybas su Maskva ir Kijevu aptarti galimą ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo poveikį Rusijos ekonomikai.

Briuselis tvirtina, kad asociacijos susitarimai naudingi Rusijai, nes jie sustiprins jos kaimynių ekonomiką, o tai savo ruožtu leis Rusijai padidinti eksportą į tas šalis.

Tačiau pasirašiusios asociacijos susitarimus, šios šalys jau nebegalės prisijungti prie aktyviai Maskvos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos, turinčios vėl suburti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.

„Tai nesuderinama“, - pažymėjo vienas ES pareigūnas.