Donaldo Trumpo pradėtas pasaulinis prekybos karas atitraukė tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Formaliai, šios derybos vis dar vyksta – vyksta aukšto lygio amerikiečių ir rusų susitikimai, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų jie neduoda.
Ukrainiečių analitikas Euhenas Mahda teigia, kad optimizmo maža, nes Ukrainos pozicijos derybų procese praktiškai negirdėti ir tai bent iš dalies yra Volodymyro Zelenskio administracijos kaltė. Nedaug vilčių E. Mahda sieja ir su labai daug apie pagalbą Kyjivui kalbančiais Vakarų europiečiais – daugelis kalbų taip ir lieka tik kalbomis.
– Visų dėmesys nukrypo į prekybos karą ir derybos dėl taikos Ukrainoje primirštos, nors atrodo, kad dar vyksta. O kas vyksta? Tušti pokalbiai ar realus diplomatinis procesas?
– Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias rusų ir amerikiečių pasiekimas kol kas yra apsikeitimas kaliniais, nepasakyčiau, kad derybos labai sėkmingos. Abi pusės labiau mėgina rodyti, kad kažką daro, bet rezultatų parodyti nesigauna. Dar svarbiau yra tai, kad iki šiol nematau aiškios Ukrainos pozicijos, o jei ji aiškiai neišsakoma ir jei kitos dvi šalys į ją neatsižvelgia, neįmanoma susitarti dėl nieko. Ukrainos pozicijos paisyti būtina. Mūsų netenkina dabartinė situacija, kai karas vyksta mūsų žemėje, mes patiriame skaudžiausius nuostolius, bet panašu, kad Rusija ketina iš viso to išeiti nė kiek nenubausta. Todėl manau, kad Ukraina turėtų siekti įtraukti į derybas daugiau šalių. Tai galėtų būti Europos Sąjunga, Indija, Kinija arba Turkija.
Amerikiečiai šias derybas vertina pernelyg supaprastintai – paspausti ir sudaryti „dealą“ bet kokiomis sąlygomis. Derybose rusai ir amerikiečiai daugiausiai kalba apie jų tarpusavio reikalus, o Ukraina lyg šmėžuotų kažkur antrame plane. Mums netinkamas toks variantas.
Euhenas Mahda / Asmeninio archyvo nuotr.
– Rusija akivaizdžiai nenori taikos ir vilkina derybas. Maskvai sekasi vedžioti D. Trumpą už nosies, kaip turbūt ir įsivaizduoja Kremliaus strategai, ar tai klaidinga taktika, pasibaigsianti tuo, kad D. Trumpo kantrybė baigsis ir jis smogs Rusijai? JAV prezidentas jau ne kartą pareiškė, kad yra nepatenkintas Rusijos pasyvumu.
– Rusija tikrai nenori taikos, o derybose ji aiškiai ieško galimybių susidėlioti jai palankiausias sąlygas. Manau, kad rusai patys tiki tuo, kad sėkmingai manipuliuoja D. Trumpu. Neaišku, kur tokia taktika gali nuvesti iš tikrųjų. Taip, D. Trumpas ne kartą pasakė, kad yra nepatenkintas, bet jokiais konkrečiais veiksmais tai nevirto, o vien nepasitenkinimo nepakaks, nes į tokius dalykus Rusijoje niekas net dėmesio nekreipia.
Nematau aiškios Ukrainos pozicijos, o jei ji aiškiai neišsakoma ir jei kitos dvi šalys į ją neatsižvelgia, neįmanoma susitarti dėl nieko.
– Rusijos taktikos pagrindas – derybų vilkinimas, o kokia yra Ukrainos taktika? Lyg deramasi dėl naudingų iškasenų, lyg ketinama nupirkti rekordiškai daug amerikietiškos ginkluotės…
– D. Trumpo atmestas pareiškimas dėl ketinimų pirkti amerikietiškus ginklus buvo apskritai teisingas, bet gerokai pavėluotas. Tai reikėjo siūlyti tą dieną, kai D. Trumpas buvo išrinktas. Apskritai, nuolat prarandamas laikas – geriausiai Ukrainos veiksmus apibūdinantis veiksnys. Tai didelis mūsų trūkumas, dėl kurio patys esame kalti.
– Kokia tikimybė, kad D. Trumpas numos ranka į derybas ir pasakys amerikiečiams, kad padarė viską, ką galėjo, bet niekas jo neklausė, todėl tegu dabar patys kepurnėjasi iš savo problemų?
– Faktas, kad jam iki šiol nieko nepavyko nuveikti, nes D. Trumpas aiškiai veikia be plano ir todėl labai sunku pasakyti, kaip jis elgsis toliau. Jis mėgina visiems „parduoti“ ne rezultatą, o tikėjimą tuo, kad jis yra didis ir talentingas, kas ne visai atitinka tikrovę. Taip, jis gali mesti derybas. Bet gali to ir nedaryti. Ryte niekas negali pasakyti, ką jis darys vakare. Ukrainai šioje situacijoje matau vieną kelią – kalbėti su D. Trumpu jo interesų kalba. Net ne JAV interesų, o būtent jo paties. Deja, mūsų „brangioji“ valdžia nelabai tą supranta. D. Trumpas mano, kad jis „didysis“ ir V. Zelenskis apie save mano taip pat. Turime problemą.
– Sklandė gandai, kad Vakarų Europos lyderiai užkulisiuose ragino V. Zelenskį konfrontuoti su D. Trumpu, esą Ukrainai viskas bus gerai „sąjungoje“ su Europa. Manote, taip galėjo būti?
– Ne, nemanau. Pirmiausiai todėl, kad įpiršti kokią nors nuomonę V. Zelenskiui gali tik pats V. Zelenskis.
„Norinčiųjų koalicijos“ kūrėjai patys nežino, ko iš tos koalicijos nori, kam ji reikalinga ir ką su ja veikti.
– Tarkime, JAV atsiriboja nuo visų Ukrainos reikalų. Europa žeria daug skambių pažadų, bet ar vien jos paramos pakaktų? Europiečiai ne kartą kaitaliojo pažadus arba mėnesiais aptarinėjo veiksmus, kurių greičiausiai niekada neteks imtis, pavyzdžiui, karių siuntimo į Ukrainą. Ką be amžinų pažadų Europa realiai gali duoti Ukrainai?
– Kai europiečiai sako, kad jie su mumis, man kyla klausimas, kuo jie su mumis? Na, paskelbė 800 milijardų Europos gynybos finansavimo planą. Tempai, kuriais Europa žada jį įgyvendinti, yra paprasčiausiai nerealūs techniškai. Po Šaltojo karo Europa nieko nenuveikė gynybos labui. Dar blogiau – ji nieko nenuveikė net po to, kai Rusija įvykdė pilnavertę invaziją į Ukrainą. Tris metus ukrainiečiai lieja kraują, o Europos gynybiniai pajėgumai nė per centimetrą nepasistūmėjo.
Kalbant apie Vakarų Europos lyderių žarstomus šūkius, priminsiu seną anekdotą: „meilę sugalvojo rusai, kad nereikėtų mokėti už seksą, o politinius pažadus sugalvojo prancūzai, kad iš viso nieko nereikėtų daryti“. „Norinčiųjų koalicijos“ kūrėjai patys nežino, ko iš tos koalicijos nori, kam ji reikalinga ir ką su ja veikti.
– Vienas dalykas, ką europiečiai tikrai gali duoti – pinigai. Gal tai neblogas modelis? Europa duoda pinigų, o Ukraina už juos perka amerikietiškus arba galbūt korėjietiškus ginklus?
– Europos politikai neduos pinigų amerikietiškiems ginklams. Tai būtų politinė savižudybė. Pati politinė Europos struktūra yra tokia paini, kad beveik neįmanoma susitarti dėl panašaus masto sprendimų. Vienas dalykas, ką puikiai sugeba Europos politikai – žadėti, bet žadėti nereiškia daryti. Net jei gautume pinigus, nereiškia, kad amerikiečiai parduos mums ginkluotę. Tas pats ir su Pietų Korėja – jie neparduos ginklų be JAV pritarimo. Žodžiu, skeptiškai vertinu tokias perspektyvas.
– Visgi, tie lozungai veikia europiečių nutaikas: „girdėjai, kaip Macronas gerai pasakė? Štai, parodysim dabar visiems ir be Trumpo!“. Darosi neramu, kad grimztame į iliuzijų burbulą. Ukrainiečius dar veikia tokie pažadai?
– Daugybė ukrainiečių tikėjo, kad paliaubos įsigalios kitą dieną po D. Trumpo inauguracijos. Mano tautiečių kritinio mąstymo lygis neatlaiko jokios kritikos. Man dėl to gėda, kaip ir gėda dėl to, kad ketvirtaisiais karo metais Ukraina net neturi aiškios informacinės politikos ir net nebando jos sukurti.
