Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą.

Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą. Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui.

Kreipdamasis į deputatus prieš balsavimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad atsisakydama neutralumo Ukraina rodo savo nusiteikimą pasukti Europos ir Vakarų link.

"Tai ves integravimosi į Europos ir Euroatlantinę erdvę link", - sakė jis.

Prezidentas Petro Porošenka pažadėjo užtikrinti Ukrainai Vakarų valstybių karinę apsaugą, kai laimėjo rinkimus, organizuotus po to, kai vasarį Kijeve buvo nuverstas ankstesnis Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Ukrainos kova už nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenumą tapo lemiamu veiksniu mūsų ryšiuose su pasauliu“, – P.Porošenka pirmadienio vakarą sakė užsienio ambasadoriams Kijeve.

Ukraina įsipareigojo išlikti neutrali 2010 metais, smarkiai spaudžiant Rusijai. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, šalis siekė narystės NATO, bet Kijevas, kurį slėgė didelės korupcijos našta ir kurio ginkluotosios pajėgos išgyveno nuosmukį, niekada nebuvo laikomas tvirtu kandidatu.

Praeitą žiemą įvykusi revoliucija Kijeve sužlugdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus įtraukti Ukrainą į naują Kremliaus vadovaujamą bloką, kuris galėtų tapti varžovu NATO ir Europos Sąjungai (ES).

Maskva taip pat buvo iškėlusi sąlygą, kad Kijevas turi susilaikyti nuo prisijungimo prie bet kokių karinių blokų, jeigu siekia sutarties, galinčios užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, per pastaruosius aštuonis mėnesius nusinešusį apie 4,7 tūkst. žmonių gyvybių rytų Ukrainoje.

V.Putino požiūrį, kad NATO kelia didžiausią grėsmę šiuolaikinei Rusijai, dar labiau sustiprino pastaraisiais metais smarkiai padidėjusi įtampa tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl krizės Ukrainoje.

„Iš esmės prašymas priimti į NATO pavers Ukrainą potencialia Rusijos karine priešininke“, – Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas perspėjo pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje.

Pasak jo, Ukrainos sprendimas atsisakyti neutraliteto ir penktadienį JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pasirašytas teisės aktas, numatantis naujas sankcijas Maskvai „sukels labai neigiamų pasekmių“.

„Ir mūsų šalis turės į jas atsakyti“, – pabrėžė D.Medvedevas.

Tikėtina, kad šis sprendimas paveiks trapias taikos derybas, kurios, kaip P.Porošenka paskelbė pirmadienį, turi vykti šią savaitę Baltarusijos sostinėje Minske.

P.Porošenka sakė, kad buvo susitarta, jog Kijevo ir sukilėlių derybininkai susitiks trečiadienį ir penktadienį, stebint Rusijos ir Europos pasiuntiniams. Prezidentas pažymėjo, kad tas susitarimas buvo pasiektas per konferencinį pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande (Fransua Holandu) – pagrindiniais Vakarų šalių tarpininkais Ukrainos krizėje.

Maskva šį savo kaimynės sprendimą jau įvertino kaip nedraugišką žingsnį, kuris tik „pagausins nemalonumų“ dvišaliuose ryšiuose.

„Tai nedraugiškas žingsnis mūsų atžvilgiu. Šis politinis vektorius tik pagausins nemalonumų ir aštrumo santykiuose. Mes tai vertiname neigiamai“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Andrejų Keliną, Rusijos pasiuntinį prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).

Rusija: atsigręžimas į NATO duos „absoliučiai priešingų rezultatų“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Ukrainos sprendimas atsisakyti nuostatos, kad šalis negali jungtis užsienio karinių blokų, duos „absoliučiai priešingų rezultatų“.

Šis žingsnis ir Kijevo ambicijos prisijungti prie NATO „didina konfrontaciją, kuria iliuzija, kad priiminėjant tokius įstatymus galima sureguliuoti gilią vidinę Ukrainos valstybės krizę“, sakė S.Lavrovas, kurio žodžius transliavo televizija.