Kalbėdamas užsienio politikos ekspertų forume V. Putinas paskelbė, kad Rusija iš esmės baigė kurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir sunkiąją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ bei pradės jas gaminti.
„Atlikome paskutinį sėkmingą pasaulinio nuotolio branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ bandymą“, – sakė jis.
Apie šią raketą, kuriai NATO yra suteikusi kodinį pavadinimą „Skyfall“, ir apie kurią Rusijos lyderis pirmą kartą užsiminė 2018 metais, žinoma nedaug, o daugelis Vakarų ekspertų ją vertina skeptiškai, pažymėdami, kad branduolinis variklis gali būti labai nepatikimas.
Manoma, kad ji gali nešti branduolinę arba įprastinę kovinę galvutę, o dėl branduolinės varomosios jėgos gali išbūti ore daug ilgiau nei kitos raketos ir įveikti daug didesnį atstumą.
Kai 2018 metais savo kalboje apie šalies padėtį V. Putinas pirmą kartą atskleidė, kad Rusija kuria šį ginklą, jis teigė, kad raketos veikimo nuotolis būtų neribotas ir ji galėtų apskrieti aplink pasaulį nepastebėta priešraketinės gynybos sistemų.
Teoriškai galime atšaukti ratifikaciją.
Daugelis analitikų išlieka skeptiški, teigdami, kad tokį ginklą gali būti sunku valdyti ir jis gali kelti grėsmę aplinkai. Šaltojo karo metais JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė branduolinius raketų variklius, tačiau galiausiai projektus nutraukė, nes manė, kad jie pernelyg pavojingi.
Pranešama, kad 2019-ųjų rugpjūtį per bandymus Rusijos karinio jūrų laivyno bazėje Baltojoje jūroje įvyko „Burevestnik“ sprogimas, per kurį žuvo penki inžinieriai ir du kariškiai, o trumpam padidėjęs radioaktyvumas pakurstė baimę netoliese esančiame mieste.
Rusijos pareigūnai taip ir nenurodė, koks tai buvo ginklas, tačiau JAV teigė, kad tai buvo „Burevestnik“.
Pranešama, kad statydama įrenginius šios raketos bandymams Rusija naudoja Arkties vandenyne esantį Naujosios Žemės salyną, kuriame Sovietų Sąjunga vėliausią kartą išbandė branduolinį ginklą.
Savo ketvirtadienio kalboje V. Putinas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos yra pasirašiusios, bet neratifikavusios 1996-ųjų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT), kurią Rusija yra pasirašiusi ir ratifikavusi. Jis teigė, kad Rusija galėtų atkartoti JAV poziciją.
„Teoriškai galime atšaukti ratifikaciją“, – sakė Rusijos prezidentas.
V. Putino pareiškimas pasirodė plačiai paplitus nuogąstavimams, kad Maskva gali atnaujinti branduolinius bandymus, siekdama atgrasyti Vakarus nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos vykdoma invazija. Daugelis ištikimiausių režimo šalininkų pasisakė už bandymų atnaujinimą.
Visgi pats V. Putinas sakė, kad nors kai kurie ekspertai kalba apie būtinybę atlikti branduolinius bandymus, jis dar nėra susidaręs nuomonės šiuo klausimu.
„Dar nesu pasirengęs pasakyti, ar mums būtina atlikti bandymus, ar ne“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
Rusijos gynybos doktrinoje numatytas branduolinis atsakas į atominį smūgį ar net įprastinės ginkluotės ataką, kaip teigiama, keliančią grėsmę pačiam Rusijos valstybės egzistavimui.
Kai kurie rusų ekspertai paragino Kremlių sugriežtinti šią formuluotę, kad Vakarai pradėtų rimčiau vertinti perspėjimus.
Vienas jų, Sergejus Karaganovas, vyriausiasis Rusijos užsienio reikalų ekspertas, patarinėjantis V. Putino Saugumo tarybai, teigė, jog Maskva turėtų sustiprinti branduolinius grasinimus, kad palaužtų Vakarų valią, arba net suduoti ribotą branduolinį smūgį NATO sąjungininkėms Europoje, jei Vakarai nenustos remti Ukrainos.
Trečiadienį atsakydamas į S. Karaganovo pastabas apie galimus Rusijos branduolinės doktrinos pokyčius, V. Putinas pareiškė nematąs tam pagrindo.
„Nėra situacijos, kad kas nors keltų grėsmę Rusijos valstybingumui ir Rusijos valstybės egzistavimui, – sakė jis. – Manau, kad jokiam blaivaus proto ir aiškios atminties žmogui negalėtų kilti mintis panaudoti branduolinį ginklą prieš Rusiją.“
