Išskirtinė viza

Apie tai, kad įtakingasis valstybės veikėjas, buvęs bendrovės "Rusijos geležinkeliai" vadovas persikrausto į Vokietiją, pranešė opozicijos politikai, pastebėję jį Vokietijos ambasados konsuliniame skyriuje Maskvoje. Vėliau paaiškėjo, kad 70-mečiui suteikta specialioji viza, suteikianti teisę Vokietijoje dirbti ir gyventi ilgiau nei įprastus tris mėnesius.

Oficialiai paskelbta, kad V.Jakuninas vyksta dirbti į Berlyną, kur veikia jo įkurtas institutas "Civilizacijų dialogas".

Ką Vokietijoje iš tikrųjų veiks asmuo, priklausantis tam Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimų žmonių ratui, kuriame – vien asmeniniai draugai ar partneriai? Jo biografijos faktai ir naujausios žinios apie veiklą užsienyje leidžia nuspręti oficialius ir neoficialius šios ilgalaikės komandiruotės tikslus.

Karjera šnipų irštvoje

V.Jakuninas, Leningrado mechanikos instituto, kur studijavo balistinių raketų gamybą, absolventas, karjerą valdžios sistemoje pradėjo dar SSRS laikais – dirbo ministrų tarybos valstybės komiteto ekonominių ryšių su užsieniu valdyboje. Ten pat, kur ir dauguma SSRS mokslinės techninės žvalgybos darbuotojų.

Du dešimtmečius V.Jakuninas tarnavo KGB struktūriniame padalinyje, kuriam buvo pavestos operacijos užsienyje ir žvalgyba – Pirmojoje vyriausioje valdyboje. Tiksliau, jos mokslinio techninio šnipinėjimo "T" padalinyje, visame pasaulyje rinkusiame duomenis, svarbius ne tik SSRS karinei pramonei, bet ir griūvančiai šalies ekonomikai apskritai.

Užsienio žvalgybos analitikų duomenimis, "T" šnipai per metus perduodavo iki 40 tūkst. informacinių pranešimų, kurių rinkos kaina – nuo 550 mln. (1986 m.) iki 1 mln. (1988–1989 m.) rublių. Pranešimuose būta informacijos apie pačius įvairiausius dalykus – nuo kompanijų IBM ir "Siemens" šiuolaikinių radarų sistemų, raketų degalų iki žemės ūkio trąšų cheminių formulių.

KGB Pirmojoje vyriausioje valdyboje dirbo ir V.Putinas, dabartinis Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas. Iširus SSRS, valdyba performuota į Išorinės žvalgybos tarnybą.

Viename interviu V.Jakuninas yra sakęs, kad 1985–1991 m. dirbo SSRS ambasadoje Jungtinėse Tautose. Belieka pridurti, kad būtent ši pasiuntinybė buvo pagrindinė KGB rezidentūra JAV. Iš čia, užsienio žvalgybos ekspertų teigimu, buvo siunčiama 60 proc. SSRS šnipų surinktos karinės techninės informacijos.

Apie paties V.Jakunino indėlį į žvalgybą spręsti sudėtinga – nebent iš to fakto, kad jis buvo apdovanotas taikos metui retu ordinu "Už karinius nuopelnus".

Greta V.Putino

Su Rusijos prezidentu V.Jakuniną sieja ne tik praeityje dėvėta KGB karininko uniforma, bet ir legendinis 1996-aisiais įkurtas kooperatyvas "Ozero", užvaldęs patrauklias pamaskvės teritorijas.

Naujausiais laikais karjeros aukštumas V.Jakuninas pasiekė jau šį tūkstantmetį, kai tapo pagrindiniu Rusijos geležinkeliečiu: nuo 2005 m. dešimtmetį vadovavo vienai strateginių Rusijos bendrovių "Rusijos geležinkeliai".

Ne vienus metus V.Jakuninas minėtas kaip vienas galimų V.Putino įpėdinių. Apie jų ypač artimus ryšius bylojo ir tai, kad pagrindinis Rusijos geležinkelininkas nuolat šmėžuodavo greta prezidento. Pvz., per didžiausių religinių švenčių šv. Mišias V.Jakuninui buvo leista stovėti už V.Putino nugaros – vietoje, kuri paprastai būna skirta asmens sargybiniui arba ypač artimam asmeniui.

2013 m. V.Jakuninas atsidūrė skandalo centre, kai opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir keli kiti tinklaraštininkai paviešino vaizdus, kuriuose užfiksuota įspūdiga valdininko vila: milžiniškas pastatų kompleksas pamaskvėje su olimpinio dydžio 50 m baseinu ir specialia patalpa, skirta kaliniams saugoti.

Iš pradžių neigęs, kad ši namų valda priklauso jam, vėliau V.Jakuninas ją pardavė. Tiesa, Rusijos žurnalistai nustatė, kad pirkėjas susijęs su Jakuninų šeima.

Apie V.Jakunino vaidmenį šių dienų Rusijoje byloja iškalbingas faktas: 2014 m., po Krymo aneksijos, jis atsidūrė JAV ir Australijos sankcijų sąraše. Tačiau ES paskelbtame sankcijų sąraše jo nėra, todėl Vokietijos užsienio reikalų ministerijai nebuvo kliūčių vizai išduoti.

Kaip dauguma aukščiausias pareigas ar didžiausią įtaką Rusijos valstybėje turinčių žmonių, V.Jakuninas pagarsėjo ir savo ryšiais su dvasininkija. Vadovaudamas Apaštalo Andrejaus stačiatikių labdaros fondui jis kasmet dalyvaudavo gabenant šventąją ugnį į Rusiją.

Milijoninis biudžetas

Institutas "Civilizacijų dialogas" Berlyne įkurtas 2010-aisiais. Beje, pavadinimas – identiškas to paties V.Jakunino 2002-aisiais įkurtam fondui. Pastarasis, kurio tarybai vadovauja V.Jakunino žmona, Graikijos Rodo saloje rengia kasmetes konferencijas, kuriose dalyvauja žinomi politikai ir ekspertai.

Oficialus instituto pristatymas vyko tik 2016-ųjų liepą. Vokietijos dienraščio "Frankfurter Allgemeine Zeitung" duomenimis, instituto steigėjas – V.Jakunino vadovaujamas anksčiau minėtas fondas. Instituto biudžetas – 25 mln. eurų penkeriems metams. Dalį šių lėšų, kaip teigiama oficialiai, skirs rėmėjai iš Rusijos.

Berlyne registruoto instituto steigėjų sąraše, be V.Jakunino, yra ir konservatyvusis austrų politikas, buvęs Europos Tarybos generalinis sekretorius Walteris Schwimmeris bei politologas iš Vokietijos Peteris W.Schulze.

Abiem ES piliečiams – jau gerokai per 70, abu puoselėja glaudžius ryšius su Rusija.

P.W.Schulze, paklaustas, kaip jo pavardė atsirado instituto vadovų sąraše, Vokietijos žurnalistams sakė sulaukęs paties V.Jakunino skambučio ir darbo pasiūlymo. "Mane tai nustebino, tačiau aš neatsisakiau", – "Deutsche Welle" sakė vokiečių politologas, nuo 1992 m. dešimtmetį vadovavęs Vokietijos socialdemokratams artimam Friedricho Eberto fondui.

Įtakos įrankis

Oficialiame instituto "Civilizacijų dialogas" pristatyme teigiama, kad jo užduotis – palaikyti tarpcivilizacinį dialogą ir nuomonių mainus gyvybiškais svarbiais geopolitiniais klausimais, taip pat antykių tarp Rytų ir Vakarų temomis.

P.W.Schulze's teigimu, šis institutas nuo analogiškų skirsis tuo, kad geopolitinių problemų sprendimų bus ieškoma atsiplėšus nuo dominuojančio eurocentrizmo ar amerikietiškojo požiūrio. Tuo užsiims geras pusšimtis instituto bendradarbių.

P.W.Schulze's idealas – JAV veikianti Nacionalinės žvalgybos taryba, kartą per ketverius metus naujai išrinktam prezidentui pateikianti atasakaitą apie pasaulinę situaciją. Vokiečių ekspertas sako sieksiąs idealo – kad "Civilizacijų dialogas" taptų įtakingu centru, kuris "atvertų akis tiems, kurie priima sprendimus politikoje ir versle".

Tokio įtakingo Putino bendrininko niekas neišsiųstų į hibridinio karo Vokietijos frontą, jei ten nebūtų numatyta rimto puolimo.

Lobizmas ir papirkinėjimas?

"Deutsche Welle" žurnalistų paprašyti paaiškinti V.Jakunino persikėlimo į Berlyną tikslą, instituto atstovai siūlė neieškoti konspiracijos istorijų. Esą persikraustyti į miestą, kur yra centrinė šios organizacijos būstinė, – įprastas procesas.

Jei teoriškai toks persikraustymas ir atrodo įprastas, neįprasta gali būti V.Jakunino misija.

Anksčiau diversantai vykdavo su priedanga, dabar – nesislapstydami, – taip jo karjeros geografinį šuolį vertina rusų opozicijos atstovai. Šiuose žodžiuose emocijų mažiau nei nuogąstavimo dėl Kremliaus emisaro tikrosios misijos priežasties.

"Šių dienų štirlicai į Vokietiją vyksta ne naktį. Jiems nesukuriamos "legendos" ir neįteikiami netikri pasai. Kadrinis sovietų, o vėliau – Rusijos žvalgybininkas V.Jakuninas vidury baltos dienos nuėjo į Vokietijos ambasadą, sąžiningai atstovėjo eilėje kartu su turistais ir tapo laimingu mėlynosios kortelės, suteikiančios teisę gyventi ir dirbti Vokietijoje, savininku", – ironizuoja sociologas Igoris Eidmanas.

Taikiklyje – Vokietija

Kaip pastebi vienas aktyvių putinizmo tyrinėtojų, V.Putino kritikų ir nužudyto opozicijos politiko Boriso Nemcovo pusbrolis, ši organizacija, viena vertus, palaiko ultradešiniųjų rengiamą demokratijos puolimą; kita vertus, vadovauja Europos politikos ir verslo elite infiltruotų įtakos agentų tinklui.

"Tokio įtakingo Putino bendrininko niekas neišsiųstų į hibridinio karo Vokietijos frontą, jei ten nebūtų numatyta rimto puolimo", – įsitikinęs I.Eidmanas.

Ekspertas neatmeta tikimybės, kad V.Jakuninui gali tekti investuoti ir savo pinigų paperkant Europos elitą ir užsiimant kita ardomąja veikla. Be to, prognozuoja I.Eidmanas, gali būti, kad jis prižiūrės V.Putino rato žmonių investicijas Vokietijoje, iš kurių sulaukiama ne tik milijoninių pajamų, bet ir rimtos politinės įtakos.

"Vokietija – kertinis ES akmuo. Kremliaus tikslas – išmušti ją iš europinės integracijos sistemos. Tam jam reikia naujų juodųjų pinigų srautų ir patikimų žmonių", – sako analitikas.

Šią nuomonę stiprina ir Vokietijoje dirbančių Rusijos ekspertų abejonės dėl V.Jakunino įsteigto instituto ambicijų. Buvęs fondo "Mokslas ir politika" bendradarbis Hansas Henningas Schroederis iliuzija pavadino "Civilizacijų dialogo" steigėjų siekį institutą paversti nauju vadinamuoju smegenų centru. Esą tikrai stiprius ekspertus ir publicistus bendradarbiauti su rusų įstaiga atbaidys paties V.Jakunino – propagandisto, "gana problemiškos figūros" pavardė.

H.H.Schroederis sakė žinąs ne vieną ekspertą, būtent dėl pastarosios priežasties atsisakiusį ypač viliojančių pasiūlymų. Vienas tokių – Stefanas Meisteris, Vokietijos užsienio politikos draugijos ekspertas. "Deutsche Welle" jis prisipažino sulaukęs tarpininkaujančios kompanijos pasiūlymo prisijungti prie "Civilizacijos dialogo". Jis neabejoja, kad naujosios įstaigos tikslas – įtakos skleidimas ir lobizmas, be kita ko, ir dalyvaujant įvairiose televizijos pokalbių laidose.