V. Zelenskis taip pat užsiminė, kad būtų pasirengęs laukti, kol atgaus beveik penktadalį savo šalies teritorijos, kurią užėmė Rusijos kariuomenė, jei toks susitarimas užtikrintų saugumą likusiai Ukrainos daliai ir nutrauktų kovas.
Šie komentarai pasirodė didėjant įtampai beveik trejus metus trunkančiame kare.
Šią savaitę Rusija pagrasino smogti vyriausybės pastatams Kyjive ir surengė masinių oro atakų prieš Ukrainos energetikos sektorių. Tai ji pavadino atsaku į tai, kad Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV ir Britanijos tiekiamomis raketomis.
„Jei norime sustabdyti karštąjį karo etapą, turėtume priimti po NATO skėčiu mūsų kontroliuojamą Ukrainos teritoriją“, – sakė V. Zelenskis britų televizijai „Sky News“.
„Būtent tai turime padaryti greitai, o tada Ukraina galės diplomatiniu būdu susigrąžinti likusią savo teritorijos dalį“, – pridūrė jis.
Kalbos apie galimas paliaubas arba taikos susitarimą suaktyvėjo po to, kai anksčiau šį mėnesį JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Respublikonas kritikavo JAV pagalbą Kyjivui ir teigė, kad galėtų sustabdyti karą per 24 valandas, tačiau nenurodė kaip.
Rusija kontroliuoja apie 18 proc. tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį.
Po įsiveržimo 2022-aisiais Maskva paskelbė, kad dar keturi rytiniai ir pietiniai Ukrainos regionai – Doneckas, Chersonas, Luhanskas ir Zaporižia – priklauso jai, nors jų visiškai nekontroliuoja.
Kyjivas ne kartą atmetė galimybę atiduoti teritorijas mainais į taiką, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš dar didesnių teritorijų plotų.
„Garantijos“
V. Zelenskis tvirtino, kad bet koks kvietimas prisijungti prie Aljanso turėtų būti teikiamas visai Ukrainai, tačiau jo komentarai apie „NATO skėtį“ leidžia manyti, kad jis gali sutikti, jog Aljanso praktinė apsauga, pavyzdžiui, penktojo straipsnio kolektyvinės gynybos sąlyga, būtų taikoma tik Kyjivo kontroliuojamai teritorijai.
Jo teigimu, toks susitarimas būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad Rusija ateityje vėl nepultų.
„Jei kalbame apie paliaubas, (mums reikia) garantijų, kad Putinas negrįš“, – sakė V. Zelenskis.
V. Putinas anksčiau yra raginęs Kyjivą atsisakyti NATO ambicijų, jei jis nori taikos susitarimo.
Padėčiai mūšio lauke aštrėjant, V. Zelenskis pastarosiomis dienomis surengė virtinę pokalbių telefonu su Vakarų šalių vadovais, įskaitant Britanijos premjerą Keirą Starmerį (Kirą Starmerį), Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą).
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) penktadienį taip pat kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir informavo jį apie „JAV tikslus dėl tvarios paramos Ukrainai“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).
Joe Bideno (Džo Baideno) administracija po D. Trumpo pergalės rinkimuose padidino paramą Kyjivui, perduodama daugiau ginklų ir suteikdama Ukrainai leidimą šaudyti tolimojo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją.
Šis žingsnis sukėlė įnirtingą Maskvos reakciją. V. Putinas nurodė paleisti naują hipergarsinę raketą į Ukrainos Dnipro miestą ir pagrasino ja smogti Kyjivui.
Penktadienį V. Zelenskis, siekdamas sustiprinti kariuomenės vadovybę, paskyrė naują Sausumos pajėgų vadą Mychailą Drapatą.
M. Drapatas anksčiau vadovavo pajėgoms šiaurės rytų Charkivo sektoriuje, kur gynėsi nuo netikėto naujo Rusijos puolimo anksčiau šiais metais.
„Šiais personalo sprendimais siekiama sustiprinti mūsų kariuomenę, padidinti jos kovinę parengtį ir įdiegti naujus valdymo metodus“, – sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
