Karui tęsiantis jau trečius metus, jo šalis susidūrė su niokojančių išpuolių banga, todėl Kyjivas ėmė intensyviau prašyti šalių padėti sustiprinti išsekusią oro gynybą.
„Šiandien turime apie 25 proc. to, ko reikia Ukrainai apginti. Kalbu apie oro gynybą“, – sakė V. Zelenskis.
Šiuo metu Rusija turi pranašumą ore, o tai riboja Ukrainos galimybes apsaugoti miestus ir išlaikyti fronto liniją.
Ukrainos pareigūnai ragina suteikti didesnę paramą, kad būtų galima kovoti su ilgalaikiais oro ir sausumos puolimais.
„Kad Rusija neturėtų pranašumo ore, mūsų laivynas turėtų turėti 120–130 modernių naikintuvų [...], kad galėtų ginti dangų nuo trijų šimtų (Rusijos) naikintuvų“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omeny reikmę gauti daugiau F-16.
Jis taip pat teigė, kad šie naikintuvai reikalingi „siekiant lygiavertiškumo“ su Rusija.
Šis interviu pasirodė praėjus kelioms savaitėms po to, kai Jungtinių Valstijų Kongresas po ilgus mėnesius trukusių politinių ginčų pagaliau patvirtino 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) finansinės pagalbos Ukrainai paketą.
V. Zelenskis paragino suteikti tam tikrą pagalbą.
„Ar galime turėti tris (milijardus), kad Charkivo srityje gautume dvi sistemas („Patriot“), ir jokios bombos nekris ant kariškių galvų“, – sakė jis.
„Pirmoji banga buvo Charkivo srityje“
Perspėdamas, kad Kyjivas turi tik ketvirtadalį priešlėktuvinės gynybos priemonių, reikalingų fronto linijai išlaikyti, V. Zelenskis interviu teigė, kad mano, jog Rusija suintensyvins puolimą šiaurės rytuose.
Rusijos pajėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais padarė tik nedidelę pažangą, gegužės 10 dieną pradėjo netikėtą puolimą Charkivo regione ir pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pusantrų metų.
V. Zelenskis sakė, kad Rusijos kariams pavyko pasistūmėti 5–10 km palei šiaurės rytų sieną, kol juos sustabdė Ukrainos pajėgos, tačiau pridūrė, kad rusų puolimą „gali sudaryti kelios bangos. Pirmoji banga buvo Charkivo srityje“.
„Nesakau, kad tai didelė sėkmė (Rusijai), bet mes turime būti blaivūs ir suprasti, kad jie žengia gilyn į mūsų teritoriją“, – sakė jis, kalbėdamas iš Kyjivo ir duodamas pirmąjį interviu užsienio žiniasklaidai nuo šio puolimo pradžios.
V. Zelenskis teigė, kad padėtis Charkivo regione „kontroliuojama“, bet „nėra stabilizuota“.
Karo analitikai tvirtina, kad puolimu šiaurės rytuose gali būti bandoma dar labiau išsekinti Ukrainos karių pajėgas ir išteklius, o Rusija siekia išnaudoti savo pajėgų ir amunicijos pranašumą.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis teigė, kad Rusija bando priversti Ukrainą išvesti dar daugiau karių iš savo rezervų.
Penktadienį Kinijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas apie puolimą Charkive, sakė, kad tai buvo atsakas į Ukrainos vykdomą pasienio regionų apšaudymą.
Nors V. Putinas teigė, kad neketinama užimti Charkivo miesto, V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos „nori pulti“ šį miestą, nors supranta, kad tai būtų „labai sunku“.
„Jie supranta, kad turime pajėgų, kurios kovos ilgai“, – sakė jis.
Tačiau „jie kaip žvėrys [...]. Jei jie pajus silpnumą kur nors šia kryptimi, jie spaus toliau“, kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat teigė, kad Rusija neturi pakankamai pajėgų plataus masto puolimui sostinėje Kyjive ir šiandien rusai negalėtų pasiekti miesto pakraščių, kaip ir 2022 metais.
Visgi jis pabrėžė, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės neturėtų rodyti silpnumo.
V. Zelenskis teigė, kad rytinis Donbaso regionas Rusijai yra „apskritai pagrindinis tikslas“.
Įstatymas dėl mobilizacijos
Numatydamas platesnio masto Rusijos puolimą, V. Zelenskis pripažino, kad Ukrainos karių gretose, dažnai turinčiose mažiau ginklų ir karių, kyla problemų dėl personalo ir kovinės dvasios.
„Turime papildyti rezervus [...]. Daug [brigadų] yra tuščios“, – AFP sakė V. Zelenskis.
Kol karo pabaigos nematyti, Ukrainos kariuomenei sunkiai sekasi surinkti naujų karių, o kovotojai tampa vis labiau išsekę ir pyksta dėl nepakankamos rotacijos.
Didelis skaičius ukrainiečių karių kariauja jau daugiau nei dvejus metus be galimybės išeiti į atsargą.
Pagal prieštaringai vertinamą įstatymą dėl mobilizacijos, kuris įsigalioja šeštadienį, Kyjivas sumažino vyrų šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų ir sugriežtino bausmes tiems, kurie vengs šaukimo į kariuomenę.
Tačiau įstatymų leidėjai atsisakė pasiūlymo suteikti kariams, tarnavusiems ilgiau nei 36 mėnesius, galimybę būti paleistiems į atsargą.
Penktadienį V. Zelenskis taip pat pasirašė įstatymą, leidžiantį į kariuomenę imti kalinius mainais į lygtinį paleidimą.
V. Zelenskis taip pat atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) raginimą per olimpines žaidynes nutraukti ugnį Ukrainoje, sakydamas, kad tai suteiktų pranašumą Rusijai, nes ji turėtų laiko perkelti karius ir artileriją.
Jis teigė, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės turi tas pačias vertybes, bet dažnai skirtingus požiūrius, ypač į tai, kokia galėtų būti karo pabaiga.
„Esame nesąmoningoje situacijoje, kai Vakarai bijo, kad Rusija pralaimės karą. Ir jie nenori, kad Ukraina jį pralaimėtų“, – sakė V. Zelenskis.
„Visi nori rasti kokį nors modelį, pagal kurį karas baigtųsi greičiau“, – sakė jis, paklaustas, ar galimas toks karo veiksmų pabaigos scenarijus, koks buvo Korėjos pusiasalyje nustatant demilitarizuotą zoną.
Vakarų sąjungininkėms spaudžiant greičiau užbaigti karą, V. Zelenskis tvirtino, kad Ukraina yra įsitraukusi į ilgalaikes kovas.
„Vakarai nori, kad karas baigtųsi. Taškas. Kuo greičiau. Ir jiems tai yra teisinga taika“, – teigė jis.
Tačiau Ukrainai „galutinė pergalė bus Rusijos pralaimėjimas“, kalbėjo jis.
