AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.
Tokiose dezinformacijos kampanijose daugiausia dėmesio skiriama ir taip opioms temoms, pavyzdžiui, migracijai ar politinei priklausomybei. Manoma, kad tai gali turėti didelį poveikį prieš birželio mėnesį įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą.
Valentinas Chatelet (Valentenas Šatlė) iš strateginių studijų centro „Atlantic Council“ skaitmeninės ekspertizės laboratorijos (DFRLab) atkreipė dėmesį, kad dezinformacija bandoma sukurti įspūdį, jog Europos ir JAV siunčiama pagalba Ukrainai yra nereikalinga.
„Visada norima sužlugdyti derybas, ypač su Vakarų žaidėjais, nes jie yra pagrindiniai finansiniai rėmėjai ir ginklų tiekėjai“, – nurodė V. Chatelet.
Vasario pradžioje Europos Sąjungos lyderiai įveikė kelis mėnesius trukusį Vengrijos lyderio Viktoro Orbano pasipriešinimą ir susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai. Bendrijos lyderiai šį žingsnį vadina aiškia žinia Rusijai.
Tačiau jau kelis mėnesius JAV parama Ukrainai stringa, nes Kongreso respublikonai blokuoja įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad JAV pagalba Kyjivui būtų tęsiama.
JAV gyvenanti politikos tyrėja Elina Treyger (Elina Treiger) nurodė, kad dezinformacija siekiama „susilpninti Europos paramą Ukrainai [...] piktybiškai kaltinant ukrainiečių pabėgėlius“.
Ji pridūrė, kad vykdant šią dezinformacijos kampaniją taip pat dažnai pabrėžiami karinių sankcijų Rusijai ekonominiai ir energetiniai padariniai europiečiams.
Remiasi visuomenę skaldančiomis problemomis
Ekspertų teigimu, prorusiška dezinformacija yra veiksmingiausia, kai remiasi egzistuojančiomis ir visuomenę skaldančiomis problemomis, tokiomis kaip imigracija ir gyventojų perkamoji galia.
„Sėkmingiausi pasakojimai yra tie, kurie yra susiję su jau iškilusia problema; ją sukurti nuo nulio yra daug sunkiau“, – nurodė E. Treyger.
Bus vykdomos dezinformacijos operacijos dėl Ukrainos (ir) daugybės aktualių Europos klausimų, siekiant skatinti konservatyvią ar nacionalistinę darbotvarkę.
„Taip padauginę turinį, neišvengiamai pataikysite į taikinį“, – pritarė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro (Hybrid CoE) atstovas Jakubas Kalensky (Jakubas Kalenskis).
Paryžiaus verslo mokyklos „IAE Paris“ docentė Christine Dugoin-Clement (Kristin Diuguan-Kleman) aiškino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Viduriniams Rytams ir Afrikai buvo specialiai sukurti naratyvai, pagrįsti antiamerikietiškomis, antivakarietiškomis ir kolonijinėmis nuotaikomis.
Kita taktika – nukreipti žurnalistų dėmesį informacijos gausa.
Viena iš kampanijų, vadinamąja „Operacija Matrioška“, siekiama užversti žurnalistus darbu skleidžiant prieš Ukrainą nukreiptas netikras naujienas ir raginant Vakarų žiniasklaidą jas tikrinti.
Kita didelė operacija – „Doppelganger“, kurią Prancūzijos žvalgyba priskiria Rusijai, – naudoja vaizdus, imituojančius Vakarų žiniasklaidą.
Artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą
Plačiai paplitusi prorusiška dezinformacija taip pat daro įtaką rinkimams Europoje, o prieš birželį įvyksiančius EP rinkimus baiminamasi jos suaktyvėjimo.
„Bus vykdomos dezinformacijos operacijos dėl Ukrainos (ir) daugybės aktualių Europos klausimų, siekiant skatinti konservatyvią ar nacionalistinę darbotvarkę“, – teigė V. Chatelet.
Pasak Vokietijos dienraščio „Der Spiegel“, nuo 2023-ųjų gruodžio Vokietijoje vykdant didžiulę prorusišką dezinformacijos kampaniją sukurta daugiau kaip 50 tūkst. netikrų socialinio tinklo „X“ paskyrų pykčiui dėl šalies paramos Kyjivui kurstyti.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, ji sausio mėnesį per smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive „likvidavo“ apie 60 kovotojų, daugiausia „prancūzų samdinių“.
Po šių kaltinimų socialinio tinklo „Telegram“ kanalai ir prokremliški aktyvistai išplatino kelis sąrašus, kurių viename esą atskleidžiama apie 30 „žuvusių prancūzų samdinių“ tapatybė. Prancūzų savanoriai Ukrainoje paneigė šiuos kaltinimus; trys iš šių savanorių tiesiogiai susisiekė su AFP.
