Kritika iš Prahos

Po "Brexit" J.C.Junckeris sulaukė ne vieno raginimo pasitraukti iš EK vadovo pareigų. Štai Čekijos diplomatijos vadovas Lubomiras Zaoralekas kalbėjo tiesiai.

"Nemanau, kad dabartinis EK pirmininkas yra tinkamas žmogus šioms pareigoms. Nenoriu nieko raginti (atsistatydinti), tačiau kai kam tikrai derėtų pasvarstyti apie pasitraukimą, kadangi "Brexit" – tai atsakomybė, už kurią kažkas turi atsakyti. Įsivaizduočiau Komisijai vadovaujantį garbingą, pasitikėjimo vertą žmogų, kuris iškilus situacijai, kai mums grėstų netekti kojos ar rankos, nuvyktų į šalį ir pasakytų britams: "Norime, kad jūs pasiliktumėte." Ir aš klausiu: "Ar taip nutiko?" – sakė Čekijos užsienio reikalų ministerijai vadovaujantis politikas.

Regis, taip pat galvoja ir kai kurie įtakingi vokiečių politikai, tarp jų – kanclerė Angela Merkel.

O tai, kad įtakingiausios ES valstybės narės politinis elitas – pasipiktinęs, yra labai grėsmingas signalas J.C.Junckeriui.

Nusisuko ir A.Merkel?

Didžiosios Britanijos laikraštis "The Sunday Times" pažymėjo, kad Berlynas didina spaudimą EK šefui atsistatydinti.

"Times", kuris rėmėsi Briuselio leidiniu "EUobserver", paskelbė, esą A.Merkel kuo toliau, tuo labiau yra nepatenkinta J.C.Junckerio veiksmais, ypač prieš "Brexit" referendumą, kuriame buvo nubalsuota už Britanijos pasitraukimą iš ES.

Taip pat Berlynas nebuvo patenkintas J.C.Junckerio ambicijomis vadovauti deryboms dėl Didžiosios Britanijos išstojimo.

Neįvardytas vokiečių ministras sakė leidiniui, kad spaudimas J.C.Junckeriui "atsistatydinti tik didės, savo ruožtu, Vokietijos kanclerė galiausiai turės tuo pasirūpinti ateinančiais metais".

"J.C.Junckeris veikė prieš bendrus interesus, o jo reakcija į Britanijos referendumą buvo žalinga", – pridūrė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.

Ši įtampa iš dalies yra susijusi su klausimu, kas imsis vadovauti deryboms, kai Didžioji Britanija pagaliau suaktyvins Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį.

Dėl vadovaujamo vaidmens šiame procese varžosi tiek ES narės, tiek EK.

Kova dėl įtakos

J.C.Junckeris mėgino paskirti vyriausiuoju derybininku savo svarbų patarėją Martiną Selmayrą, bet Europos Vadovų Taryba užbėgo jam už akių įkūrusi "Brexit" darbo grupę, vadovaujamą belgų diplomato Didier Seeuwso.

Kalbama, esą tas paskyrimas labai supykdė M.Selmayrą. Šaltiniai EK patvirtino "EUobserver", kad Taryba labai skubėjo perimti vadovaujamą vaidmenį.

J.C.Junckeris taip pat spaudė Didžiąją Britaniją greitai paskelbti apie savo apsisprendimą palikti Bendriją, palaikydamas poziciją, jog šio proceso atidėliojimas tik pratęs netikrumą. O A.Merkel ir kai kurios kitos ES šalys pasisakė už santūresnę strategiją.

Taip pat teigiama, esą Vokietijos kanclerė piktinosi, kad neseniai įvykęs J.C.Junckerio susitikimas su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon buvo provokuojamas.

Nesu paliegęs

Po "Brexit" J.C.Junckeriui ne kartą teko aiškintis, kad jis tinka toliau vadovauti EK.

"Nesu pavargęs ir nesu paliegęs, kaip apie mane rašo Vokietijos laikraščiai. Esu kas esu. Iki pat savo paskutinio atodūsio kovosiu už vieningą Europą", – pareiškė EK vadovas.

J.C.Junckeris ne tik sulaukė priekaištų dėl savo vaidmens prieš ir po "Brexit", bet ir dėl nesveiko gyvenimo būdo. Anot žiniasklaidos, EK bosas daug rūko ir vartoja alkoholį, o tai kelia abejonių dėl jo sveikos nuovokos.

Kritikos EK vadovui pažėrė ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, pažymėjęs, kad J.C.Junckerio elgesys prieš "Brexit" buvo atgrasus.

Lenkijos valdančiosios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad "visa dabartinės sudėties EK" turėtų prisiimti atsakomybę už "Brexit".

Vienas šaltinis "EUobserver", kalbėdamas apie J.C.Junckerio reakciją į "Brexit", pridūrė: "Jo reakcija buvo dramatiška. Jis kalbėjo praėjus trims valandoms po Donaldo Tusko. Ir jis buvo ne pačios geriausios formos – tiesiog perskaitė pareiškimą ir atsakė tik į du klausimus, paskui pabėgo."

Kol kas nepastebima jokių ženklų, kad liuksemburgietį politiką būtų ruošiamasi išversti iš posto.

"Man neatrodo, kad (Europos Vadovų) Taryboje būtų koks nors judėjimas prieš J.C.Junckerį", – pažymėjo vienas ES diplomatas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Jis pridūrė, kad J.C.Junckerio pasitraukimas galėtų sukelti ES institucijų krizę, kai blokas stengiasi išspręsti kitus didelius rūpesčius.

Čekai ir vengrai kalba apie referendumus

• Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad ir jo šalyje reikėtų surengti referendumą dėl išstojimo iš ES ir NATO. Tiesa, pats M.Zemanas, bendraudamas su rinkėjais viename Čekijos miestelyje, patvirtino, kad balsuotų prieš pasitraukimą.

• Kaip parodė birželį surengta apklausa, 49 proc. čekų palaiko šalies narystę ES, o 34 proc. būtų už pasitraukimą iš Bendrijos.

• Čekija, įstojusi į Šiaurės Atlanto aljansą 1999 m. ir ES 2004 m., kol kas neturi referendumo įstatymo. Kovo mėnesį parlamentas pradėjo referendumo įstatymo projekto svarstymą, jam priimti reikės 120 iš 200 parlamentarų pritarimo. Įstatymas uždegtų žalią šviesą teikti pasiūlymus dėl referendumo rengimo, surinkus bent 250 tūkst. parašų.

• Vengrijoje spalio 2 d. bus surengtas referendumas dėl ES migrantų paskirstymo po valstybes nares schemos, kuriai griežtai nepritaria dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas. Vyriausybė apie ketinimą organizuoti plebiscitą dėl migrantų paskirstymo schemos pranešė anksčiau šiais metais.

• V.Orbano vyriausybė balsavo prieš ES planą paskirstyti 160 tūkst. migrantų po Bendrijos valstybes nares, nors šiai schemai rugsėjį pritarė dauguma ES valstybių, tarp jų ir Lietuva.

• Vengrija kartu su Slovakija anksčiau šiais metais apskundė ES aukščiausiajai teismo institucijai šį planą. V.Orbanas tąsyk sakė, kad jo vyriausybė šiuo klausimu surengs referendumą.