Praėjus dešimčiai Vladimiro Putino valdymo metų (anksčiau prezidento, dabar – ministro pirmininko), nuspėti Rusijos ateitį turėtų būti lengviau.

"The Economist" korespondentas Maskvoje

V.Putinas suteikė Rusijai stabilumo, palyginti su chaotišku dešimtuoju dešimtmečiu. Dėl šio "stabilumo" jis ėmėsi kontroliuoti Rusijos televiziją, parlamentą, didelę dalį ekonomikos ir beveik visą politiką. Jis prezidentu pasirinko sau lojalų pavaldinį Dmitrijų Medvedevą, o pats prisiėmė visagalio ministro pirmininko vaidmenį. Kaip rugsėjo mėnesį prasitarė pats V.Putinas, kituose prezidento rinkimuose 2012-aisiais sprendimas bus priimtas taip pat – spręs jis ir D.Medvedevas.

Tačiau kol kas Rusijos ateitis neaiški – kaip visada. Iš dalies taip yra todėl, kad sprendimai Rusijoje priklauso nuo V.Putino norų ir sunkiai iššifruojamų intrigų Kremliuje, o ne nuo tokių institucijų kaip parlamentas ar teismai. Be to, kad ir kokį sprendimą V.Putinas priimtų, žodis ne visada virsta veiksmu, nes jis paskęsta korupcijoje arba praryjamas neefektyvios biurokratijos mašinos.

Per keletą pastarųjų metų korupcija smarkiai įsigalėjo, ekonomika tapo vis labiau priklausoma nuo naftos, o sovietų eros infrastruktūra jau baigia visai sudilti. Didžiausią nerimą kelia tai, kad smurtas Šiaurės Kaukaze iš Čečėnijos plinta į likusį regioną. Iš Ingušijos ir Dagestano, kaip ir iš pačios Čečėnijos, kasdien pranešama apie nužudymus ir sprogdinimus.

2009-ųjų rugsėjį pasirodžiusiame straipsnyje D.Medvedevas rašė apie neefektyvią ekonomiką, pusiau sovietinę socialinės priežiūros sistemą, silpną demokratiją, neigiamas demografines tendencijas ir nestabilų Kaukazą. Tačiau tame pačiame straipsnyje jis įspėjo neskubėti keisti politinės sistemos. Kaip ir dauguma Rusijos technokratų, prezidentas, regis, tiki, kad žiniomis grįsta ir inovatyvi ekonomika gali klestėti nelaisvoje ir neteisinėje politinėje sistemoje.

Dėl to, kas laukia Rusijos artimiausiais metais, yra įvairių nuomonių. Vieni mano, kad Rusijai teks rinktis: tapti labiau autoritarine, nacionalistine ir agresyvia savo kaimynų atžvilgiu arba keisti savo politiką, siekiant modernizuoti ekonomiką ir padaryti ją konkurencingą. Kitų nuomone, Rusija toliau slys į sąstingį. Kuris požiūris įsigalės, gali tiesiogiai priklausyti nuo naftos kainos: didesnės naftos kainos lems sąstingį, o didelis kainos nuosmukis privers Rusiją priimti sunkius sprendimus.

Likusią straipsnio dalį ir daugiau autoritetingų 2010-ųjų prognozių skaitykite naujame leidinyje "Pasaulis 2010 metais".