V. Putinas ir Kim Jong Unas antradienį kalbėjosi telefonu „šiltoje draugiškoje atmosferoje“ ir patvirtino „savo norą stiprinti bendradarbiavimą ateityje“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Skambutis įvyko likus trims dienoms iki V. Putino ir  D. Trumpo derybų, pirmojo susitikimo tarp pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų nuo 2021 metų, Baltiesiems rūmams siekiant tarpininkauti užbaigiant daugiau nei trejus metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.

Šiaurės Korėja į Rusijos Kursko regioną pasiuntė tūkstančius savo karių ir ginklų, kad padėtų karo pastangoms, o Kim Jong Unas per praėjusį mėnesį vykusias derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pasiūlė Maskvai visapusišką paramą karui.

Antradienio pokalbio metu V. Putinas padėkojo už „Korėjos liaudies armijos karių pasiaukojimą išlaisvinant Kurską“, pranešė KCNA.

Kim Jong Unas savo ruožtu pažadėjo, kad Šiaurės Korėja „visapusiškai rems visas priemones, kurių Rusijos vadovybė imsis ateityje“.

Kremlius pareiškime patvirtino įvykus telefono skambutį ir pridūrė, kad V. Putinas „pasidalijo informacija su Kim Jong Unu artėjančių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kontekste“.

Tikimasi, kad D. Trumpas penktadienį Aliaskoje vyksiančio susitikimo metu spaus Rusiją nutraukti karą Ukrainoje.

Rusija ir Šiaurės Korėja pastaraisiais metais užmezgė glaudesnius ryšius. Praėjusiais metais, kai V. Putinas lankėsi šioje uždaroje valstybėje, abi šalys pasirašė savitarpio gynybos paktą.

Balandį Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino, kad į fronto liniją Ukrainoje pasiuntė savo karių kontingentą kovoti išvien su Rusijos pajėgomis.

Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros pranešė, kad pernai Pchenjanas į Rusijos Kursko sritį pasiuntė daugiau nei 10 tūkst. karių, o taip pat – artilerijos sviedinių, raketų ir tolimojo nuotolio raketų sistemų.

Seulo teigimu, žuvo apie 600 Šiaurės Korėjos karių, o dar tūkstančiai buvo sužeisti kovodami Rusijos pusėje.

„Teigiamas šalutinis poveikis“

Viešas pranešimas apie Kim Jong Uno ir V. Putino pokalbį rodo „ketinimą pademonstruoti jų artumą vidaus ir tarptautinei auditorijai“, naujienų agentūrai AFP sakė Seulo Šiaurės Korėjos studijų universiteto prezidentas Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas).

Jei D. Trumpas ir V. Putinas susitars dėl taikos susitarimo Ukrainoje, „Putinas galėtų perteikti Kim Jong Uno poziciją dėl Trumpo interesų, susijusių su Šiaurės Korėja, galbūt įskaitant sąlyginį viršūnių susitikimą dėl branduolinio nusiginklavimo“, sakė jis.

V. Putinas taip pat galėjo informuoti Kim Jong Uną Šiaurės Korėjos lyderiui rūpimais klausimais – tam tikra prasme jam „mentoriauti“, teigė ekspertas.

„Jei Rusijos ir Ukrainos taikos derybos įgaus pagreitį, jos galėtų turėti teigiamą šalutinį poveikį JAV ir Šiaurės Korėjos bei abiejų Korėjų dialogui“, – pridūrė jis.

Per pirmąją kadenciją JAV prezidento poste D. Trumpas tris kartus susitiko su Kim Jong Unu, siekdamas susitarimo dėl Šiaurės Korėjos denuklearizacijos.

Tačiau nuo tada, kai 2019 metais. Hanojuje įvykęs jų susitikimas žlugo dėl nesugebėjimo susitarti dėl to, ką Šiaurės Korėja gaus mainais, Pchenjanas paspartino savo branduolinę programą.

D. Trumpas gyrė savo „puikius santykius“ su Kim Jong Unu, tačiau įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio sesuo praėjusio mėnesio pabaigoje perspėjo Jungtines Valstijas nesiekti denuklearizacijos, sakydama, kad bet koks bandymas paneigti Šiaurės Korėjos, kaip branduolinių ginklų turinčios valstybės, poziciją bus „visiškai atmestas“.

Kim Yo Jong (Kim Jo Džong) teigė, kad jos brolio ir D. Trumpo „asmeniniai santykiai neblogi“, tačiau perspėjo, kad jie neturėtų būti naudojami „denuklearizacijos tikslui“ jokiose būsimose derybose.

Abiejų Korėjų santykiai atsidūrė viename žemiausių lygių per daugelį metų valdant buvusiam Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui (Jun Sukjolui), o Seulas laikėsi griežtos pozicijos Pchenjano atžvilgiu.

Tačiau naujai išrinktas prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) pasirinko kitokį požiūrį, sakydamas, kad sieks derybų su Šiaurės Korėja be išankstinių sąlygų.