Šiuo sprendimu taip pat siekiama „apsaugoti vidaus saugumą nuo dabartinių islamistų terorizmo ir tarpvalstybinio nusikalstamumo keliamų grėsmių“, teigė šaltinis.

Jis nurodė, kad Vokietija ne tik išplės kontrolę, bet ir sieks palengvinti neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolzo) vyriausybė po kelių įtariamų islamistų išpuolių susiduria su didėjančiu spaudimu mažinti migrantų skaičių ir kovoti su ekstremistais.

Praėjusį mėnesį vakariniame Zolingeno mieste peiliu buvo nužudyti trys žmonės, o įtariamasis, kaip manoma, buvo susijęs su grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasinaudojo išpuoliais savo naratyvams stiprinti ir rugsėjo 1 dieną iškovojo istorines pergales dviejose buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos žemėse, ruošdamasi po metų vyksiantiems nacionaliniams rinkimams.

Šaltinis teigė, kad apie išplėstą sienų kontrolę bus pranešta Europos Komisijai.

Dėl didelio migrantų antplūdžio Vokietija nuo 2015 metų yra įvedusi laikinąsias kontrolės priemones palei savo sieną su Austrija.

Praėjusiais metais laikina kontrolė buvo įvesta prie sienų su Lenkija, Čekija ir Šveicarija, vėl padidėjus susirūpinimui dėl migracijos.

Vokietija taip pat turi sausumos sienas su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija, Nyderlandais ir Danija.

Europos Šengeno erdvėje, į kurią įeina 25 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių ir kelios kitos šalys, leidžiama laisvai keliauti tarp jų be pasienio kontrolės.

Tačiau išimtiniais atvejais valstybės narės gali atnaujinti tam tikrų vidaus sienų kontrolę, ir kelios iš jų tai padarė COVID-19 pandemijos metu arba po išpuolių.