Vokietijai šiais metais gali tekti priimti milijoną pabėgėlių, nors anksčiau prognozuota, kad rekordinis migrantų skaičius gali siekti 800 tūkst., pirmadienį pareiškė vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis).

„Esama daug ženklų, kad Vokietija šįmet priims ne 800 tūkst. pabėgėlių, kaip prognozavo Vidaus reikalų ministerija, bet milijoną“, - rašė vicekancleris savo centro kairiosios Socialdemokratų partijos nariams.

Neužveria durų prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams

Vokietija neužveria savo durų migrantams, nors šalis atnaujino sienų kontrolę, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel atstovas, pridūręs, kad šios drastiškos priemonės prireikė siekiant suvaldyti chaotišką prieglobsčio ieškotojų antplūdį.

„Laikinos sienos kontrolės priemonės nėra tas pats kaip sienų uždarymas – tai visiškai skirtingi dalykai. Pabėgėliais toliau vyks į Vokietiją, ir tikimės, kad tai vyks tvarkingiau“, – sakė atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Jis pridūrė, kad tos priemonės buvo būtinos dėl saugumo priežasčių, nes tarnybos turi gauti informacijos apie „kiekvieną atvykstantį žmogų ir jo arba jos biografiją“.

Berlynas sekmadienį paskelbė atkuriantis sienos kontrolę, pripažindamas, kad šalies tarnybos nebeatlaiko dešimčių tūkstančių naujų atvykėlių antplūdžio.

Dėl „Europos neveiklumo“ pasiekė galimybių ribą?

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) pirmadienį pareiškė, kad dėl „Europos neveiklumo“ susidūrus su pabėgėlių krize jo šalies galimybės priimti prieglobsčio prašytojus pasiekė ribą.

Vicekancleris tai pareiškė prieš pirmadienio popietę numatytą Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame bus tariamasi dėl 160 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po 28 nares turinčią Bendriją.

„Dėl Europos neveiklumo per pabėgėlių krizę Vokietijos pajėgumai šiuo metu yra pasiekę ribą“, - sakė S.Gabrielis laikraščiui „Tagesspiegel“.

Problema yra „ne pabėgėlių skaičius, bet jų atvykimo sparta“, komplikavusi Vokietijos žemių ir miestų darbą, sakė vicekancleris šiam Berlyno dienraščiui.

S.Gabrielis, taip pat einantis ekonomikos ministro pareigas, paragino Europą apsvarstyti, kaip ji galėtų „skubiai efektyviu būdu padėti tų pabėgėlių kilmės šalims“.

Jis sakė, kad Vokietija ir Europa galėtų nedelsiant skirti 1,5 mlrd. eurų pagalbą didžiausioms pabėgėlių stovykloms, tokioms, kokios veikia Libane ir Jordanijoje, taip pat mokykloms, maistui ir būstams.

Prognozuojama, kad per šiuos metus į Vokietiją atvyks 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų - keturiskart daugiau nei prieš metus ir nepalyginti daugiau nei į bet kurią kitą Europos šalį.

Sekmadienį Berlynas pripažino, kad nebesusitvarko su pabėgėlių antplūdžiu, ir atnaujino pasų patikrą pasienio punktuose, faktiškai išsižadėdamas ankstesnio sprendimo atverti šalies sienas pabėgėliams iš Sirijos.

Sienų kontrolė išliks kelias savaites

Vokietija tęs savo sienų kontrolę, siekdama bent „kelioms savaitėms“ pažaboti rekordinį į šalį plūstančių migrantų srautą, pirmadienį pareiškė pietinės Bavarijos žemės vidaus reikalų ministras.

Į šalį plūstant sunkiai suvaldomam dešimčių tūkstančių atvykėlių srautui sekmadienį Berlynas atnaujino dokumentų patikrą asmenims, keliaujantiems per Šengeno zoną, taip iš esmės pakeisdamas savo atvirų durų politiką sirams.

„Tai neturi prasmės, o leisti tokį chaosą būtų nenaudinga ne tik pabėgėliams, bet ir Vokietijos saugumui“, – kalbėjo Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas (Joachimas Hermanas).

Ministras taip pat sakė, kad džiaugiasi, jog jo siūlymas atnaujinti sienų kontrolę greitai sulaukė teigiamo atsako, ir pridūrė, jog tai turėtų trukti „mažiausiai kelias savaites“.

„Mums reikia didesnės kontrolės, nes pastarosiomis dienomis pastebėjome, jog daugelis esančiųjų kelyje (į Vokietiją) nėra tikri pabėgėliai“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui „Bayerischer Rundfunk“.

J.Herrmannas taip pat priminė, jog Šengeno sutartyje taip pat yra numatyta „pareiga dar griežčiau kontroliuoti (Europos Sąjungos) išorės sienas“.

„Tačiau to kurį laiką nebuvo daroma kai kuriose šalyse, tokiose kaip Italija ir Graikija, ir mes negalime to pateisinti“, – sakė ministras.