O. Scholzas vėliausią kartą matėsi su Xi Jinpingu balandį Pekine, kur spaudė Kinijos vadovą pasinaudoti savo įtaka Maskvai, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybės šaltinis Berlyne naujienų agentūrai AFP sakė, kad abu vadovai aptars karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, Kinijos ir Vokietijos santykius ir pasaulinės sąžiningos prekybos sąlygas.

Kinija praėjusiais metais tapo didžiausia Vokietijos prekybos partnere. Tačiau analitikai prognozuoja, kad didžiausia Europos ekonomika antrus metus iš eilės trauksis.

Vokietijos pramonę paveikė išaugusios energijos kainos po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir didėjanti Kinijos gamintojų konkurencija.

Tai ypač aktualu Vokietijos automobilių gamintojams, kurie Kinijoje gauna didelį pelną, nepaisant didėjančios vietos konkurencijos, ypač augančioje elektromobilių rinkoje.

Atsižvelgdamas į Kinijos svarbą Vokietijos ekonomikai, O. Scholzas, būdamas kancleriu, stengėsi laikytis „vidurio kelio“.

Vokietijos vadovas nepritarė Vašingtono ir kai kurių Europos šalių sostinių griežtai prekybos retorikai, stengdamasis būti kritiškas Pekino partneris.

Tai gali būti paskutinis O. Scholzo susitikimas su Kinijos vadovu, Vokietijai ruošiantis vasarį numatytiems pirmalaikiams rinkimams.

Šiuo metu O. Scholzo socialdemokratai apklausose gerokai atsilieka nuo konservatyvaus CDU-CSU bloko. Jei rinkimų dieną apklausų rezultatai virstų realybe, tikėtina, kad O. Scholzui tektų trauktis iš kanclerio posto.