Klaidinga manyti, kad įvykiai tolimoje Vidurio Azijos šalyje neliečia mūsų. Šiandien Lietuvoje gyvena kelios dešimtys nuo siaubingų represijų pabėgusių tadžikų šeimų, bet tikra ramybė jiems nėra garantuota net ir čia – Europoje. Nuo 1992 m. valdančio diktatoriaus Emomalio Rachmono parankiniai bando pasiekti ir toli pabėgusius režimo priešininkus, o tai jau kelia faktiškai tiesioginius saugumo iššūkius Europos valstybėms, įskaitant ir Lietuvą.

Trys organizacijos – Ukrainos tarptautinių savanorių fondas, nevyriausybinė organizacija „Laisvė Eurazijai“ ir Tadžikistano islamiškojo atgimimo partija – kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) su ieškiniu, kuriame daugiau nei 60 individualių atvejų, paremtų faktine medžiaga ir liudytojų bei aukų parodymais. Kalbama apie dešimtis nusikaltimų, įskaitant neteisėtus areštus ir įkalinimą, kankinimus, seksualinį smurtą, žmonių grobimą, deportacijas ir nužudymus, už kuriuos, pasak ieškinio teikėjų, tiesiogiai atsakingas E. Rachmono režimas. Surinkta medžiaga apima laikotarpį nuo 2011 m. iki 2024 m., kuomet režimas įvykdė totalinį bet kokios opozicijos „valymą“. Žmogaus teisių gynėjai ir represijų aukos prašo TBT prokurorų pradėti šių sistemiškai vykdytų nusikaltimų tyrimą ir užtikrinti aukų, liudininkų ir jų atstovų saugumą.

Bene labiausiai tuo metu nukentėjusi opozicinė politinė jėga – Islamiškojo atgimimo partija, uždrausta 2015 metais. Daugeliui jos narių nuo persekiojimo teko bėgti į užsienį. Daug jų rado prieglobstį Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą.

Ilchomdžonas Jakubzoda. / Asmeninio arch. nuotr.

Vilniuje gyvenantis partijos narys, politinis pabėgėlis Ilchomdžonas Jakubzoda portalui kauno.diena.lt teigė, kad ieškinys TBT, net jei ir nebūtų tenkinamas, rodo, kad kančias patyrę tadžikai iki šiol randa jėgų kovoti prieš diktatoriaus režimą ir šaukiasi tarptautinės bendruomenės teisingumo: „Tadžikų opozicija žengė drąsų žingsnį tarptautinėje arenoje. Tai patraukia pasaulinės bendruomenės dėmesį į E. Rachmono režimo veiksmus. Kreipimasis į TBT ne tik kelia kovos prieš diktatūrą lygį, bet ir padės neutralizuoti dešimtis represinių programų, taip šalies viduje, taip ir už jos ribų“.

Disidentas pabrėžė, kad diktatoriškas režimas nesibodi vykdyti agresyvią ir neretai nusikalstamą veiklą kitose valstybėse, kur prieglobstį rado opozicijos atstovai. Tam tikslui pajungiamos diplomatinės atstovybės ir slaptosios tarnybos. Tadžikistano režimas tam mielai naudojasi giminingų jam antidemokratinių režimų (pavyzdžiui, Rusijos ir Gudijos) „paslaugomis“. Manipuliuojama tarptautine teise – reikalaujama ekstraduoti disidentus, prisidengiant namie sufabrikuotais kaltinimais terorizmu ir ekstremizmu.

Visiškai aišku, kas manęs lauktų namie. Aš pats, mano tėvas, mama ir sesuo – visi esame nuteisti ilgiems metams kalėjimo.

„Nevengiama ir tiesiogiai nusikalstamų veiksmų. Neseniai Turkijoje buvo pagrobti du opozicionieriai“, – sakė I. Jakubzoda. Jei opozicionieriai turi artimųjų tėvynėje, represijos nukreipiamos prieš juos, kad priverstų pabėgusius disidentus grįžti ir pasiduoti. Žmonės negali įsidarbinti, nuolat bauginami, be priežasties sulaikomi režimo pareigūnų. Atiminėjami žmonių verslai ir privati nuosavybė. Iš vienos pusės, opozicionierių artimieji kartais priversti taip pat bėgti iš šalies, tačiau ir čia režimas kuria kliūtis – iš jų atimami užsienio pasai.

Taip pat siekiama paveikti valstybių, kuriose prieglobstį rado pabėgėliai, informacinę erdvę – socialiniuose tinkluose ir komentarų skiltyse veikia trolių fermos, skleidžiama dezinformacija apie opozicionierius. Informacinėje erdvėje mėginama formuoti nuomonė, kad šalys įsileido ne disidentus, o nusikaltėlius, teroristus ir radikalus.

„Noriu, kad lietuviai sužinotų apie nusikaltimus, vykdomus mano tėvynėje. Jie paliečia kiekvieną pabėgėlį. Mano jaunesnį brolį Faruchą režimo tarnybos persekiojo ištisus metus, o galiausiai nužudė ir palaidojo slapta nuo artimųjų. Nuo persekiojimo kentėjo ir kiti mano giminaičiai. Kai kuriuos privertė padaryti vaizdo įrašus, raginančius mane nutraukti režimo kritiką ir grįžti į Tadžikistaną. Visiškai aišku, kas manęs lauktų namie. Aš pats, mano tėvas, mama ir sesuo – visi esame nuteisti ilgiems metams kalėjimo už menamą ekstremistinę veiklą“, – pasakojo I. Jakubzoda.