Į Belgradą pirmadienį su istoriniu vizitu atvykęs Albanijos premjeras Edi Rama (Edis Rama) paragino Serbijos vyriausybę pripažinti albanų dominuojamo Kosovo nepriklausomybę ir buvo jos vadovo Aleksandro Vučičiaus apkaltintas „provokacijomis“.

E.Ramos apsilankymas Belgrade yra pirmasis Albanijos premjero vizitas Serbijoje per 68 metus.

„Kuo greičiau pripažinsite (Kosovo nepriklausomybę), tuo anksčiau galėsime pajudėti pirmyn“, - sakė Albanijos vyriausybės vadovas įtemptoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir A.Vučičius.

„Laikomės dviejų visiškai skirtingų pozicijų dėl Kosovo, bet tikrovė yra viena ir nekintanti“, - pridūrė E.Rama. - Nepriklausomas Kosovas yra nepaneigiama regiono ir Europos tikrovė, ir turi būti gerbiamas.“

E.Ramos žodžiai, kuriuos transliavo televizija, buvo verčiami į serbų kalbą.

Tvardydamas pyktį A.Vučičius savo ruožtu atrėžė, jog E.Ramos komentarai yra „provokacija“ ir Serbija niekada nepripažins Kosovo, kuris nepriklausomybę paskelbė 208-aisiais.

„Pagal konstituciją Kosovas yra Serbija, ir aš esu priverstas pareikšti, kad niekas nežemins Serbijos.“

Į tai E.Rama atsakė: „Apgailestauju, bet tokia yra tikrovė, kuria daugelis pripažįsta.“

Serbai laiko Kosovą savo tautiniu ir religiniu lopšiu, bet dauguma šio regiono, kuriame gyvena 1,8 mln. žmonių, gyventojų yra etniniai albanai, kurie, remiami Vakarų, 2008 metais vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę. Šį žingsnį jie žengė praėjus beveik dešimtmečiui po NATO oro smūgių kampanijos, kuri buvo pradėta siekiant užkirsti kelią etniniam valymui.

E.Ramos vizitas yra pirma albanų lyderio viešnagė Serbijoje nuo 1946 metų, kai šioje kaimyninėje šalyje lankėsi komunistinis diktatorius Enveras Hoxha (Enveras Hodža).

Istorinis E.Ramos vizitas turėjo įvykti spalio 22 dieną, bet jis buvo atidėtas prasiveržus smurtui per Serbijos ir Albanijos futbolo rinktinių varžybas. Tas incidentas išprovokavo abiejų šalių, kurios tikisi tapti Europos Sąjungos (ES) narėmis, politinių santykių krizę.

Nors su futbolu susijęs smurtas ir politinė įtampa temdo trapius Belgrado ir Tiranos santykius, E.Rama savo vizitu siekia atversti naują puslapį.

Abiejų šalių pastarojo meto nesutarimai daugiausiai susiję su Kosovu, kuriame gyventojų daugumą sudaro albanai, taip pat su albanų etnine mažuma pietų Serbijoje, dažnai reikalaujančia didesnės autonomijos.

„Laikome tai nauju skyriumi, kuris bus pradėtas santykiuose tarp Serbijos ir Albanijos, skatinančiu bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo – išsaugoti stabilumą Balkanuose“, – nurodė vienas Serbijos vyriausybės pareigūnas.

Tirana tikisi, kad E.Ramos vizitas, be kita ko, padės užbaigti krizę, įsiplieskusią dėl incidento per Belgrade vykusias 2016 metų Europos futbolo čempionato kvalifikacinio etapo rungtynes.

„Atėjo laikas perversti puslapį ir nepakliūti į politikos, kuri ilgą laiką mus laikė savo įkaitais, spąstus“, – E.Rama sakė likus kelioms dienomis iki šio vizito, pabrėždamas, kad abiejų šalių „bendras kelionės tikslas“ yra Europa.

Albanija prieš kelerius metus įgijo ES kandidatės statusą, o Serbija sausį pradėjo derybas su Briuseliu dėl stojimo į Bendriją.

Kai kurie apžvalgininkai sako, kad E.Ramos vizitas labiau susijęs su europiniais siekiais, o ne su pastangomis gerinti santykius.

Kaip nurodo Tirana, Albanijos lyderis antradienį aplankys Serbijos pietuose esantį Preševo slėnį, kuriame 60 tūkst. albanų bendruomenės sudaro vietos gyventojų daugumą, tačiau yra prislėgta skurdo ir didelio nedarbo.

2001 metais tame regione vyko įnirtingi susirėmimai tarp Serbijos pajėgų ir albanų partizanų, kovojusių už to regiono prijungimą prie Kosovo.

Nuo laiko įtampa tame regione išliko didelė: Belgradas įtaria albanų mažumą separatizmu, o albanai skundžiasi, kad Serbijoje nėra politinės valios suteikti jiems daugiau teisių ir autonomijos.