Su maldomis, ašaromis ir bendrų kapų aplankymais penktadienį visose Indijos vandenyno cunamio paveiktose šalyse prisimenami 220 tūkst. žmonių, žuvusių, kai milžiniškos bangos prieš dešimtmetį siaubė vandenyno pakrantes.

2004 metų gruodžio 26-osios rytą 9,3 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo prie vakarinių Indonezijos krantų, sukėlė virtinę didžiulių bangų, kurios pražudė daugiau kaip 220 tūkst. žmonių 14-oje valstybių, pradedant Indonezija ir baigiant Šri Lanka bei Somaliu.

Tarp aukų buvo tūkstančiai užsienio turistų, kurių dauguma mėgavosi kalėdinėmis atostogomis šiame regione, tad precedento neturinčios stichinės nelaimės tragedija nusirito per šalis visame pasaulyje.

Indonezijoje choras šalies himno giedojimu atidarė oficialų memorialą 8 ha parke Banda Ačėje – pagrindiniame mieste Ačės provincijoje, kuri buvo arčiausiai to drebėjimo epicentro ir labiausiai nukentėjo nuo cunamio 35 m aukščio bangų.

„Tūkstančiai lavonų tysojo šiame lauke“, – kelių tūkstančių žmonių miniai, kurioje daug kas verkė, sakė Indonezijos viceprezidentas Jusufas Kalla (Jusufas Kala).

„Ašaros, kurios krito tada ... Buvo sutrikimas, šokas, sielvartas, baimė ir kančios. Mes meldėmės. O tada mes pakilome ir nepaprastu būdu sulaukėme pagalbos. Pagalba atėjo iš Indonezijos ir iš visų kitų, mūsų dvasia atsigavo“, – sakė viceprezidentas, kuris sveikino pagalbą, teiktą vietos ir užsienio donorų.

Anksti penktadienį mečetėse visoje provincijoje buvo surengtos maldos, žmonės lankė bendrus kapus, kuriuose ilsisi daugelis iš 170 tūkst. Indonezijoje nuo cunamio žuvusių žmonių.